Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tomas Tomilinas: Tik dar viena Seimo rezoliucija, o gal – naujas požiūris į pokyčius?

Seimas be didesnių diskusijų pritarė mano pasiūlytai rezoliucijai dėl Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje. Skamba nuobodžiai? Bet nepatingėkit perskaityti šį straipsnį, nes jame rasite penkias labai naudingas nuorodas. Jos pravers rašant mokslinį darbą, ruošiant strateginę savo verslo viziją arba smalsiai ieškant atsakymo į klausimą, o kur juda Lietuva XXI amžiuje?
Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Prieš trejus metus Jungtinėse Tautose gimė susitarimas, kad reikia ne tik padėti besivystančioms šalims, bet ir mums, Vakarų pasauliui, keisti savo gyvenimo, gamybos ir vartojimo įpročius. Ir tam nepakanka vien Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Darnus vystymasis – tai pasaulio bendruomenės bandymas kurti darnią, įtraukią ir įvairioms (žmogaus sukeltoms ir gamtinėms) grėsmėms atsparią žmonijos ir planetos ateitį.

Taigi, 2015 metais pasaulio valstybių vadovai po ilgų ginčų susitarė dėl 17 svarbiausių vystymosi tikslų, kuriems iškelti 169 uždaviniai. Daugelis iš jų stebėtinai aktualūs ir šiandien daromiems sprendimams čia, Lietuvoje. Kaip visa tai susiję su mūsų gyvenimu?

T.Tomilino iliustracija/Darnaus vystymosi tikslai
T.Tomilino iliustracija/Darnaus vystymosi tikslai

Bendram konteksto suvokimui reikia atsiversti pirmą nuorodą. Joje rasite 60 puslapių išsamią ataskaitą kaip Lietuva siekia globalių tikslų. Kaip ir dera valdiškame dokumente, nerasite daug kritikos sau, bet dokumento kokybė tikrai gera.

Tačiau ataskaita – ne rezultatas, o įrankis, leidžiantis įsivertinti, kiek pasistūmėjome.

O tobulėti yra kur. Ataskaitoje (kaip ir mūsų politikoje) vis dar dominuoja sektorinis požiūrį į valstybės raidą. Jei norime tikrai kritiško požiūrio, verta pasižiūrėti į „Kurk Lietuvai“ puslapį, skirtą darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui Lietuvoje.

Pradėti reikėtų nuo pagrindinių valstybės strateginių dokumentų susiejimo su darnaus vystymosi uždaviniais. Darnaus vystymosi rodikliai – kol kas deramai naudojami tik mūsų pažangių Statistikos departamento specialistų – turi atsirasti Nacionaliniame pažangos plane, pagal kurį leisime ES pinigus nuo 2020 metų. Beje, panašu, kad darnus vystymasis tampa svarbus dėl revoliuciškai pakeisto Bendrojo plano rengimo proceso. Nuo šiol labai specifinis planavimo dokumentas nėra vien architektų ir urbanistų reikalas. Bendrasis planas Aplinkos ministerijos pastangomis taps suprantamas politikams, žurnalistams, plačiai visuomenei, nes jame atsispindės svarbiausi šalies ir pasaulio socialiniai tikslai ir jų pasiekimo rodikliai.

Darnus vystymasis skamba kaip kvantinė fizika, bet esu tikras, kad jau netrukus jis taps mūsų nauja nacionaline idėja. Kaip trumpam buvo tapęs stojimas į EBPO, o anksčiau ES ir NATO. Skirtingai nuo EBPO, kur dominuoja ekspertinės įžvalgos, darnus vystymasis siūlo vertybinę darbotvarkę. Kalbant pavyzdžiais, galima sakyti, kad jei pagal EBPO svarbu skatinti ekonominį augimą, tai darnaus vystymosi darbotvarkė nurodo, kad skatinti reikia ne bet kokį augimą, bet naudingą socialiai ir ekologiškai, taupant resursus ir įgalinant žmones.

Pastaruoju metu pasaulyje stipriai juntamas aplinkosaugos ir socialinių tikslų derinimo poreikis. Visi suprantame, kad neįmanoma spręsti planetos problemų be socialinės darnos, nelygybės mažinimo. Seimo priimtoje rezoliucijoje ypatingas dėmesys skiriamas socialinės politikos finansavimui. Be ženklaus finansavimo didinimo neįmanoma pasiekti 10 darnaus vystymosi tikslo ir vieno pagrindinio Vyriausybės programos rodiklio – sumažinti neturtingiausių žmonių pajamų atotrūkį nuo turtingiausių iki 5,2 karto. Šiandien esame šio liūdno rodiklio „rekordininkai“ – skirtumas Lietuvoje sudaro 7,5 karto.

Reikia pasakyti, kad bendrai darnaus vystymosi prasme pasauliniame kontekste atrodome neblogai. Esame 36 vietoje iš 156 šalių. Džiaugiuosi ministro Kęstučio Navicko Niujorke pristatant mūsų pažangos ataskaitą išsakyta ambicija kitais metais patekti į dvidešimtuką.

Išskirtinis darnaus vystymosi tikslų siekimas gali tapti mūsų pažangos vizitine kortele kaip estams tapo IT sritis: galime būti geriausi gyvenimo kokybės, sveiko maisto, sveikos gyvensenos, biologinės įvairovės srityse. Tam turime panaudoti du instrumentus – inovacijas ir suaugusių švietimą. Tikiuosi, kad pastarajam tikslui padės ir šiame tekste paminėtos mintys bei nuorodos.

Tomas Tomilinas yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų