Po to buvo šiek tiek liūdna, nes šiaip ar taip už TV3 nugaros stovi ne koks nors vietinis karaliukas, žiniasklaidą naudojantis savo kliedesiams skelbti, bet solidus Švedijos žiniasklaidos koncernas.
Liūdna buvo dar ir dėl to, kad TV3, kurioje dirba nemažai tikrai gerų žurnalistų ir laidų vedėjų, susitapatino su K.Krivicku ir R.Janutiene. Įskaitant ir TV3 vadovę L.Blaževičiūtę.
… Pamenu, TV3 žinių tarnybos vyriausiojo redaktoriaus S.Babiliaus laišką, kuriame jis teigė, kad TV3 negali prisiimti atsakomybės už tai, kad R.Janutienė, pažeisdama etikos kodeksą, (tada TV3 dar nebuvo nuo jo atsiribojusi) viešai mane dergia. S.Babilius tada siūlė man atskirti asmeninius ir darbinius santykius ir pakeisti savo sprendimą dėl dalyvavimo TV3 žinių laidose, nes jos niekaip nesusijusios su R.Janutiene.
Tada pasvarstęs nusprendžiau, kad S.Babilius teisus. Nes jis tikrai nebuvo atsakingas už R.Janutienę, už ją nebuvo atsakingi ir kiti TV3 žurnalistai.
Bet šiandien galvoju, jog tada suklydau. Nes S.Babilius ir kiti TV3 žurnalistai galėjo prisiimti atsakomybę. Paprastuoju būdu – pasakydami, kad jiems nepatinka tai, ką daro R.Janutienė ir K.Krivickas.
Tačiau, atrodo, tada jie pasirinko kitą, paprastesnį būdą – nutylėti.
Ir tai baigėsi labai logišku rezultatu – jie visi šiandien atsidūrė vienoje bendroje valtyje, kuri vadinasi neetiška žiniasklaidos priemonė.
Bet tai buvo tik pradžia…
Po to sekė alfa.lt manifestas, o šiandien buvo paskelbtas „Respublikos“ paskvilis.
Ką turim?
Viena didžiusių komercinių televizijų, vienas lankomiausių interneto portalų, viena naujienų agentūra, du nacionaliniai dienraščiai, aštuoni regioniniai laikraščiai viešai skelbia, kad jie nesilaikys Lietuvos įstatymų.
Tai yra, nebendradarbiaus su Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kurios teisės ir pareigos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme.
Situacija, sutikite, nekasdienė…
Juk tai ne mažiau nei pora šimtų vadinamosios ketvirtosios valdžios atstovų, teigiančių, jog jie patys sau yra valdžia. Kuri pati nusprendžia, kokių įstatymų laikytis, o kokių – ne.
Ką primena?
Man asmeniškai – Seimą. A.Sacharuką, P.Gražulį, K.Uoką, E.Lementauską, A.Vidžiūną, A.Valinską. Tas lygesnes kiaules, kurios taip pat manosi esančios aukščiau visų įstatymų.
Mano pastarosios nepatinka. Bet lygiai taip pat man nepatinka ir TV3, alfa.lt ir „Respublikos“ manifestas, nes, mano subjektyvia nuomone, žaisti reikia pagal taisykles. O jei jos nepatinka – bandyti jas keisti, o ne ignoruoti. Priešingu atveju mūsų laukia visiškas chaosas ir kompromitacija.
Blogiausia, kad patys sunkiai begalime ką nors išspręsti. Žinoma, galima paskelbti kitą „manifestą“ ir jame paskelbti, kad TV3, alfa.lt, „Lietuvos žinios“ elgiasi neteisingai. Neabejoju, kad Lietuvoje atsirastų žunalistų, kurie nebijotų padėti savo parašo po tokiu „manifestu“. Tikiu net, kad tokių būtų daugiau nei pritarančių TV3 manifestui. Tačiau man atrodo, kad tai jau nieko nebeišspręstų, nes nueita per toli.
Įtariu, kad būsiu apšauktas laisvos spaudos priešu, tačiau drįsiu teigti, kad išspręsti susidariusią situaciją šiandien būtų galima tik labai tikslingomis ir bendromis politikų ir visos visuomenės pastangomis.
Nežiūrėti, nebendrauti, neskaityti, nekalbėti, nedayvauti – štai kokios turėtų būti priemonės.
Pavyzdį, žinoma, turėtų parodyti politikai, atsisakydami bendrauti su žiniasklaidos priemonėmis, kurios skelbia karą valstybei ir jos įstatymams. Jokių interviu, jokių laidų, jokių komentarų. Ir – jei leidžia įstatymai – jokių pinigų.
Žurnalistai – jei jie tikrai žurnalistai – taip pat turėtų nebetylėti. Ypač tie, už kuriuos pasisakė jų vyrausieji redaktoriai, direktoriai ar leidėjai. Žinau, kad tai sunku, bet kartais gyvenime reikia pasirinkti.
Visuomenės, kultūros, muzikos, mokslo žmonės – tikrasis elitas – turėtų užimti tokią pačią poziciją. Ir apie tai viešai, nesislepiant ir nebijant būti „nubaustiems“ kalbėti.
Ir galiausiai prisijungti turėtų vartotojai: žiūrovai, skaitytojai, nes būtent jų dėka ir išsilaiko vadinamoji ketvirtoji valdžia.
Rašau ir pats suprantu, kad visa tai tikriausiai utopija… Nes noro valdyti ir jį lydinčios baimės šiandien Lietuvoje yra per daug. Ir valdžia šiandien per daug bestuburė ir amorfiška…
Bet kartais norisi pasvajoti…
P.S. Žinau, kad šis įrašas kai kam gali nepatikti. Ir todėl iš karto atsiprašau savo kolegų dėl galimų pasekmių. Bet bent jau aš asmeniškai tikrai šventai tikiu, kad tylėjimas šiandien jau nebėra išeitis. Net jei kalbėjimas gali kainuoti brangiai.
