Kokią žinią apie Lietuvą tai siunčia mums ir tarptautinėms organizacijoms?
Nacionalinės šeimų tarybos (NŠT) finansavimu labai rūpinasi net konservatoriams per daug konservatyvus dėl savo radikalumo tapęs Rimantas Dagys, dabar kuriantis partiją su žmonėmis, nevengiančiais nacionalistinės retorikos ir veiksmų. Politikas, kurio pasisakymai apie šeimas ir lyčių vaidmenis šeimose vargiai pasiveja XX a., jau nekalbant apie XXI a.
Šiuo metu kalbama, kad NŠT finansavimas per metus sieks apie 62 tūkstančius eurų. Sunku patikėti, kad su tokiu finansavimu išsilaikytų NŠT, kuriai kuriami tokie grandioziniai planai kaip įstatymų leidybos priežiūra (suprask – Seimo kontrolė), ministerijų stebėsena ir netgi darbas savivaldoje.
Nei daug, nei mažai – tiesiog visa apimanti dar viena priežiūros (o gal cenzūros?) institucija. Šios tarnybos funkcijos ir galios aprašytos taip abstrakčiai, kad piktavalių rankose NŠT gali tapti šiuolaikine inkvizicija. Ne tik kitoms institucijoms, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Priminsiu – šiuo metu „bado dieta“ taikoma tokioms svarbioms institucijoms kaip Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos.
Kad ir turėdamos itin kuklų finansavimą, šios institucijos privalo atlikti įvairias funkcijas pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Tačiau 2020 metams nė viena papildomo finansavimo negaus. Yra planų net mažinti joms skiriamas lėšas.
Priminsiu – šiuo metu „bado dieta“ taikoma tokioms svarbioms institucijoms kaip Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos.
Sutapimas? Valdžia silpnina tas tarnybas, kurios šiuo metu yra didžiausia kliūtis įvedinėti viduramžišką tvarką šeimų ir moterų bei visų pažeidžiamų visuomenės atstovų atžvilgiu.
Pas mus vis dar nuolat keliamos iniciatyvos dėl abortų uždraudimo ir ilgesingai dūsaujama dėl „beržinės košės“ vaikams uždraudimo. Jau nekalbant apie trukdžius, kurie nuolat kyla, kai politinėje arenoje užsimenama apie moterų diskriminaciją, veiksmingesnę kovą su smurtu artimoje aplinkoje ar apsaugą nuo persekiojimo.
Ne, tokios iniciatyvos Seime nelabai reikalingos. Užtat patyliukais praėjo iniciatyva dėl prievartinės mediacijos taikymo net ir tais atvejais, kai skyrybų priežastimi tampa patiriamas smurtas. Tai reikštų, kad prievarta prie vieno stalo būtų susodinami ir „sutaikomi“ smurtautojai ir jų aukos. Mus Europa tikrai pastebės!
Štai tokiame kontekste R.Dagys kartu su valstiečiais stumia dar vieną idėją, kuri, mano nuomone, gresia tik dar didesniu šeimos suvokimo radikalizavimu.
Tai reikštų, kad prievarta prie vieno stalo būtų susodinami ir „sutaikomi“ smurtautojai ir jų aukos. Mus Europa tikrai pastebės!
Man tokie dalykai kelia šiurpą. Auginu du paauglius. Vos spėsiu pastebėti, kaip jie taps vyrais, užmegs santykius ir sukurs savo šeimas.
Labai tikiuosi, kad neteks jų atsiprašinėti dėl to, kokias sąlygas, tiksliau – draudimus ir apribojimus, jų šeimoms sukurs Seimas, kurio dalis buvau ir aš.
Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Frakcijos Seime seniūnė.
