Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V.Kernagis: šiųmetiniame biudžete kultūra tarp prioritetinių sričių

Ši Lietuvos Respublikos Vyriausybė darbą pradėjo ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui sudėtingu laikotarpiu. COVID-19 pandemija – pasaulyje išskirtinė sveikatos situacija, jos sukeltos pačios skaudžiausios pasekmės, skatino atitinkamai reaguoti į situaciją ir atliepti ypatingai pandemijos paveikto kultūros sektoriaus lūkesčius, dorotis su neeiliniais visuomenei ir jos visiems nariams tenkančiais iššūkiais.
Vytautas Kernagis
Vytautas Kernagis / M.Mikulėno nuotr.

Jau Vyriausybės pristatytas ir Seimui svarstyti teikiamas valstybės biudžeto projektas - pirmasis aštuonioliktosios vyriausybės parengtas biudžetas, kuriame daug gerų žinių kultūros sektoriui, nacionalinėms įstaigoms, meno ir kultūros darbuotojams, žiniasklaidai.

Panagrinėjus kultūros biudžeto sandarą, išskirčiau esminius punktus, kas siūloma kultūros sričiai ir kokie numatomi pokyčiai laukia 2022 m.:

- 2022 m. biudžete numatyta 18 proc. didesnis Spaudos, radijo ir televizijos fondo (SRTF) finansavimas;

- Padidinti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą - 1,6 mln. eurų;

- Kultūros darbuotojų atlyginimams numatoma papildomai skirti 13,5 mln eurų. Tad kartu su savivaldybių indėliu kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai augtų 9,5 proc.;

- Papildomai numatoma skirti 10,5 mln. eurų Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių įstaigų biudžetų didinimui. Šios lėšos leistų grįžti į visavertį kultūrinį gyvenimą bei atliepti įstaigų poreikius popandeminiu laikotarpiu;

- 1,5 mln. eurų padidinti paveldosaugos programoms skirtas lėšas;

- Lietuvos kino centro finansavimą padidinti 1,3 mln eurų;

- 300 tūkst eurų didinti finansavimą Lietuvos kultūros instituto programai;

- Per ES programas numatytos investicijos turėtų pasiekti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorių.

- Vienas iš pagrindinių laimėjimų, lyginant su ankstesniais metais, kad 2022 m. biudžetas ir jo eilutės - ne investicijos į infrastruktūrą ir statybų sektoriaus gaivinimą, o reali pagalba kultūrai. Ši pagalba reikalinga sektoriui, patyrusiam vieną didžiausių išbandymų ir labiausiai nukentėjusiam nuo pandemijos.

Išgyventas laikas ir išmoktos pamokos leidžia manyti, kad kūrybiškiem žmonėm visuomet įmanoma ieškoti ir rasti išeičių. Meno ir kultūros darbuotojų persiorientavimas, kino festivaliai vykstantys namuose, koncertų salių, virtualus parodų, spektaklių lankymas - buvo nemenka pagalba žmonėms sunkioje emocinėje būklėje karantino laiku. Veikiančios kultūros įstaigos kaip būtinybė darsyk įsitvirtino visiems plūstelėjus į vos duris pravėrusias kultūros įstaigas. Kita vertus, kultūros sektorius vis dar patiria daug iššūkių kaip susigražinti žiūrovą, klausytoją, lankytoją į sales.

Kitąmet 11,6 mln eurų didėjantys asignavimai Kultūros ministerijai bei šios srities įstaigoms - atrodo, pagaliau kilstelėjo kultūrą gerokai aukščiau, lyginant su iki tol buvusių biudžetų asignavimais. Biudžeto paskirstymas, jo žymus padidėjimas, savalaikis kultūros kaip tikrojo prioriteto įvardijimas rodo aiškią I. Šimonytės vadovaujamos vyriausybės kryptį ir jos pasirinkimus investuoti į kultūrą.

Gal net tikrai ateis laikas, kai ji taps pirmuoju prioritetu net ir ne pandeminėmis sąlygomis?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?