Šioje kadencijoje nesyk kalbėjome apie visuomenės teisę žinoti ir žurnalistų teisę viešinti: galimybė nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis, ir registruoti įstatymai nuo persekiojimo už kritiką. Todėl, sprendžiant „Atviros Klaipėdos“ atvejį, nesyk teko diskutuoti, ar duomenų apsauga tampa cenzūra?
Atrodo, visiems suvokiama teisė ir prievolė viešinti dalykus, jei kyla bent menkiausias įtarimas apie neskaidriai naudojamus viešus finansus, vis tik iki šiol buvo suprantama pernelyg technokratiškai.
Su įstatymo iniciatoriais ir ekspertais svarstėme kaip praplėsti viešojo asmens sąvoką, ar pakanka apsiriboti tik įvardinti asmenis, kurie dalyvauja valstybės valdyme, ar vis tik žiūrėti dar plačiau. Kaip ir kur šioje sąvokoje telpa vadinamieji influenceriai, nuomonės formuotojai, kurie ne tik gali reklamuoti kremuką, bet ir pasisakyti, pavyzdžiui, prieš skiepus, neigti koroną ir vis tiek išlikti privačiais asmenimis. Todėl žiniasklaidoje negali būti viešinama su jais susijusi informacija.
Iki pataisų registravimo daugiausia diskusijų kilo dėl kandidato kaip viešojo asmens apibrėžimo, jei jis net nebuvo išrinktas, įmonių dalininkų viešumo ir akcijų paketo dalies dydžio, kurį jie valdo, lobistų apibrėžimo, dėl influencerių apibrėžimo ir jų daromos įtakos bei poveikio, privataus gyvenimo (ne)viešinimo.
Su kolegomis surengėme ne vienus klausymus, stengėmės klausytis ir įsiklausyti į visas suinteresuotas puses. Ruošiant šias pataisas ir bandant atsakyti, kiek galima plėsti viešojo asmens sąvoką, viena vertus, buvome kritikuojami, kad sąvoka suprantama per siaurai, kita nuomonė, kad taikoma pernelyg plačiai. Bet turbūt galime sutarti, kad viešieji pinigai – yra mūsų visų interesas žinoti, kaip ir kur jie leidžiami, todėl bet kokios asmenų sąsajos su viešaisias finansais privalo būti atskleidžiamos. Kaip ir dalyvavimas viešuosiuose reikaluose, buvimas politikoje ar kandidatu. Nuomonės formuotojų atveju – vėlgi ne sekėjų skaičius, o įtaka, kuria jie daro tampa lemiančiu veiksniu.
Šiame kontekste neapsieita be diskusijų apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Juo kartais kaip baubu prisidengiama, kad niekam ir nieko viešinti negalima. Tačiau čia ir slypi esmė – BDAR nustato duomenų tvarkymo taisykles ir duomenų apsauga nėra absoliuti, ji turi tarnauti visuomenės interesui žinoti, o ne slėpti informaciją nuo jos.
Esame išsikėlę tikslą pagal žiniasklaidos laisvės indeksą būti Europos šalių dvidešimtuke.
Esame išsikėlę tikslą pagal žiniasklaidos laisvės indeksą būti Europos šalių dvidešimtuke. Pakeistas Visuomenės informavimo įstatymas, tikiu, palengvins ne tik žurnalistų darbo sąlygas, bet ir kokybiškesnę mus pasiekiančią informaciją, nes dar yra daug institucijų, kurios prisidengdamos BDAR ir kitomis taisyklėmis bijo, o gal ir nenori teikti informacijos žurnalistams.
Tikiu, kad skaidresnis viešųjų finansų tvarkymas, informacija prieinama visiems, o ne reikalų tvarkymas už uždarų durų, maksimalus viešumas gali pagelbėti mūsų vis dar jaunai demokratijai tvarkytis su kylančiais iššūkiais. Noriu, kad prie to prisidėtų ir Visuomenės informavimo įstatymu įtvirtintų sąvokų taikymas praktikoje.
Taigi prie kokių kompromisinių apibrėžimų priėjome ir kas keičiasi – išvardyta žemiau. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, viešaisiais asmenimis pagal įstatymą nuo šiol bus laikomi:
1) valstybės politikas;
2) teisėjas;
3) valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro
įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;
4) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys;
5) politinės partijos valdymo organo ar rinkimų komiteto narys;
6) kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);
7) juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;
8) lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu;
9) asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, kurių nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jiems suteikia 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;
10) visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams;
11) kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
