Darbdaviai naudojasi Darbo kodekso suteikta galimybe apsaugoti savo konfidencialią informaciją, sudarinėja susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir dažnu atveju į tokius susitarimus įrašomas ar prie jų pridedamas itin platus konfidencialios informacijos sąrašas. Tačiau ilgas konfidencialios informacijos sąrašas neretai ne tik kad nepadeda ginti konfidencialios informacijos atskleidimu galimai pažeistų teisių, bet gali ir apsunkinti įmonės padėtį.
Sprendžiant, kokią informaciją reikėtų laikyti konfidencialia, svarbu žinoti, kokias teisines pasekmes sukelia konfidencialumo statuso suteikimas informacijai.
Komercinių paslapčių sąvoka yra apibrėžiama įstatymu, komercinėms paslaptims taikoma įstatyminė apsauga, tačiau verslo subjektams vertę turi ne tik komercinės paslaptys, bet ir kita konfidenciali informacija, pvz., duomenys apie turto apsaugos organizavimą, įmonėje taikoma darbo užmokesčio sistema ir kt. Ši informacija įstatymu nėra apsaugota – jos apsauga paliekama pačiam verslo subjektui ir tik jis sprendžia bei nustato, kokia informacija šalia komercinių paslapčių įmonėje bus laikoma konfidencialia.
Sprendžiant, kokią informaciją reikėtų laikyti konfidencialia, svarbu žinoti, kokias teisines pasekmes sukelia konfidencialumo statuso suteikimas informacijai. Darbo kodekso 39 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia.
Darbo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurios turi būti tinkamai aptartos konfidencialumo susitarime, kad konfidencialumo susitarimas efektyviai apsaugotų darbdavio komercinius interesus: 1) susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, 2) turi būti nurodytas susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, 3) įvardintos darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą, 4) nurodytos susitarimo dėl konfidencialios informacijos nesilaikymo pasekmės, t.y. rekomenduotina pasinaudoti darbo sutarties šalims numatyta galimybe sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. Kaip matyti, konfidencialią informaciją sudarančių duomenų apibrėžimas yra viena iš būtinųjų konfidencialumo susitarimo sąlygų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad įmonei paprasčiausias ir priimtiniausias variantas visą viešai nepaskelbtą informaciją laikyti konfidencialia. Paprasčiausias – nes nereikia įdėti darbo atsirenkant, kurios informacijos atskleidimas galėtų sukelti įmonei neigiamų ekonominių padarinių, priimtiniausias – nes manoma, kad kuo daugiau informacijos laikoma konfidencialia, tuo lengviau bus apginti tokios informacijos neteisėtu panaudojimu pažeistas teises. Tačiau toks pirmas įspūdis yra neteisingas. Toliau bus paaiškinta, kodėl svarbu, kad į konfidencialios informacijos sąrašą būtų traukiama tik ta informacija, kuri yra reikšminga įmonei, kuri turi vertę, kuri iš tiesų yra slapta ir kurios apsaugai užtikrinti dedamos realios pastangos.
Informaciją atskleidęs darbuotojas galės įrodinėti, kad jam nebuvo aišku, kokia informacija yra konfidenciali, ir tokiu būdu bandyti išvengti atsakomybės.
Jei į susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos bus įtrauktas ar prie jo pridėtas abstraktus konfidencialios informacijos sąrašas, apimantis visą įmonėje viešai nepaskelbtą informaciją, kils problemų sprendžiant atsakomybės už šios informacijos atskleidimą klausimą: informaciją atskleidęs darbuotojas galės įrodinėti, kad jam nebuvo aišku, kokia informacija yra konfidenciali, ir tokiu būdu bandyti išvengti atsakomybės.
Be to, apibrėždama konfidencialios informacijos turinį įmonė turėtų įsivertinti, kiek ir kokių priemonių galės imtis jos apsaugai, kadangi pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos darbuotojui galios tik tuo atveju, jei darbdavys laikysis savo pareigų padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą.
Aiškinantis, ar visą įmonėje viešai nepaskelbtą informaciją reikia laikyti konfidencialia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose yra numatyta, kokia informacija negali būti laikoma konfidencialia. Darbo kodekso 39 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodoma, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių.
Vadinasi, net jei informacija nėra viešai paskelbta, ji negalės būti laikoma konfidencialia, jei atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtų kriterijų. Be to, Civilinis kodeksas numato, kas nelaikoma komercine paslaptimi. Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, 3 punkte numatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis, o 4 punkte – kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas.
Darytina išvada, kad visos įmonėje viešai nepaskelbtos informacijos laikymas konfidencialia informacija, nepriklausomai nuo jos pobūdžio ir svarbos, neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir įmonei būtų nenaudingas. Pernelyg platus ir abstraktus konfidencialios informacijos sąrašas apsunkintų įmonės teisių gynimą konfidencialios informacijos atskleidimo atvejais. Informacija, kuri nors įmonės ir įvardijama kaip konfidenciali, bet yra savaime akivaizdi ar lengvai pasiekiama, ar kurios apsaugai nesiimama jokių priemonių, ginčo atveju gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą jokių teisinių padarinių nekils.
Įmonės konfidencialios informacijos sąrašą apibrėžus tiksliai ir apgalvotai, įmonei bus lengviau apginti savo teises ne tik nuo konfidencialumo įsipareigojimą pažeidusių darbuotojų, bet ir nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atliktų konkurentams pasinaudojus įmonės konfidencialia informacija.
Vaiva Nevardauskienė yra Advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė.
