Jau anksčiau Seimui ir Prezidentei patvirtinus psichologijos profesionalų būtinybę apklausiant vaikus, tikslinga aptarti kaip vyksta ir kaip turėtų vykti nepilnamečių apklausos Lietuvos teismuose? Koks vaidmuo tenka psichologui apklausiant nepilnamečius liudytojus? Kokių pokyčių galima tikėtis po Prezidentės pasirašytų pataisų dėl privalomo psichologo dalyvavimo vaikų apklausose?
Organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas Lietuvos teismuose, vienas pagrindinių uždavinių yra kiekvieno parodymus duodančio vaiko saugumo užtikrinimas. Prie to labai prisideda teismuose dirbantys psichologai. Ikiteisminėse apklausose psichologai yra tarpininkai tarp vaiko ir teisėsaugos pareigūnų. Jie bendrauja su nepilnamečiu specializuotame apklausos kambaryje, bando suprantama kalba pateikti per ausines teisėjo, prokuroro, advokatų sakomus klausimus.
Pastebima, kad dažnai vaikai, ypač jaunesni, negeba suprasti sudėtingų klausimų formuluočių, papasakoti apie detales, susijusias su, pavyzdžiui, laiku, dažnumu. Psichologas suformuluoja klausimą atsižvelgdamas į vaiko amžių, brandą, specialiuosius poreikius.
Dalyvaujant apklausose išryškėja dar viena įdomi detalė. Psichologai tampa tarsi vaiko stebėtojai, reaguojantys į jo išgyvenamas emocijas, jausmus, prieštaras, kurių kitame kambaryje, posėdžių salėje per ekranus kiti proceso dalyviai dažnai nepastebi. Jausdamas empatiją vaikas daug laisviau bendrauja, drąsiau kalba.
Be to siekiama bendradarbiavimo ir konsultavimo aukštesnių instancijų teismų teisėjams dėl nepilnamečių apklausų organizavimo ir vykdymo strategijos. Tikimasi, kad ateityje vaikai, atvykstantys į teismą, jausis kuo saugesni, bus sudarytos kuo tinkamesnės sąlygos jų draugiškai apklausai pritaikytuose kambariuose. Tai padėtų gauti patikimus, informatyvius parodymus.
Svarbu paminėti, kad vaiką, atvykusį į ikiteisminio tyrimo apklausą ar teismo posėdį, būtina paruošti. Pasitaiko atvejų, kai šis žingsnis praleidžiamas. Kai nepasiruošęs vaikas patenka į specializuotą apklausos kambarį, mato kameras, ausines, nežino jų paskirties, jam nėra aiškios taisyklės, pvz., kaip reikės atsakyti į klausimus, ką reikės daryti, jei klausimo nesupras, nežinos atsakymo ir t. t. Tada jaunasis liudytojas pajunta baimę, nerimą, gali atsitverti tylos siena.
Pabrėžtina, kad paruošti nepilnametį apklausai yra itin svarbu dar prieš jam dalyvaujant teismo salėje vyksiančiame posėdyje. Daugeliui vaikų vien teismo posėdžių salės aplinka sukelia stresą.
Be to, duodant parodymus jam tenka tiesiogiai susidurti su gynyba, dažnai provokuojančiais, menamais klausimais, kaltinamaisiais, jų pastabomis. Tai turi neigiamos įtakos ne tik paties nukentėjusiojo ar liudytojo savijautai, bet ir apklausos duomenų patikimumui.
Kai nerimas didelis, darosi sunku atgaminti su įvykiu susijusias detales, būna atvejų, kai vaikai pakeičia parodymus, pateikia patogesnę įvykių sekos versiją, siekdami, kad apklausa kuo greičiau baigtųsi. Dėl šių priežasčių manytina, jog visos nepilnamečių apklausos turėtų būti vykdomos saugiai, specialiai tam pritaikytose patalpose, dalyvaujant psichologui, stengiantis išvengti tiesioginio kontakto su kaltinamuoju, jo gynėjais, kitais asmenimis, kurių buvimas salėje gali trikdyti vaiką, kelti neigiamas emocijas.
Praktikoje pastebima, kad per nepilnamečių apklausas dažnai praleidžiamas vadinamasis laisvo pasakojimo etapas, kurio metu vaikas turėtų būti skatinamas savo žodžiais papasakoti, dėl ko atvyko duoti parodymų. Šiame etape vaikas neturėtų būti pertraukiamas, jam neužduodami jokie klausimai.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai parodymų davimas iš karto pradedamas nuo tikslinamųjų klausimų. Taip sutaupoma laiko, tačiau prarandama dalis naudingos informacijos, kuri galėtų būti atskleidžiama vaikui pačiam nuosekliai pasakojant apie įvykį.
Pagal šalies vadovės inicijuotas pataisas, kurios įsigalios nuo 2018 m. liepos 1 d., bus įvedama prievolė visais atvejais nukentėjusiųjų ir liudijančių vaikų iki 14 metų apklausas vykdyti dalyvaujant profesionaliam psichologui ir tik specialiose patalpose.
Labai gera iniciatyva, jog psichologas turės dalyvauti ir vyresnių nei 14 metų nepilnamečių apklausose vaiko psichinės ir fizinės sveikatos sužalojimo, seksualinės prievartos, smurto, prostitucijos, prekybos žmonėmis atvejais. Psichologas bus privalomas ir tais atvejais, kai to prašys proceso dalyviai, arba pareigūnų iniciatyva. Galima tikėtis, kad įsigaliojus šioms pataisoms pagerės Lietuvos teismuose atliekamų apklausų kokybė, bus labiau apsaugoti atvykstančių vaikų interesai, daugiau atsižvelgta į jų poreikius.
Pagal turimus duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra 46 specialūs kambariai, kuriuose apklausiami nukentėję nepilnamečiai ir liudytojai. Penki Lietuvos apygardų teismai turi įsteigtą teismo psichologo pareigybę.
Vaida Šarauskienė yra Šiaulių apygardos teismo vyriausioji specialistė psichologė.
