Naujienos, kurias visi jau žino
Pranešimas įdomus tuo, kad tarp kitų šalių užsimenama ir apie vieną Lietuvoje veikiančią įmonė bei apie Algirdą Paleckį. Šiuo atveju neturiu jokios informacijos nei apie įmonę, nei esu susipažinęs su Algirdo Paleckio nuotykiais su Rusija. Tuo labiau, kad Lietuvoje tai iš principo nėra jokia naujiena ir M.Chodorkovskis nepasakė nieko, kas jau nebūtų aptarta Lietuvos politikų ir žiniasklaidos. Kad tai nuskambėjo Europos parlamente, gal kiek netikėta, bet patys pateikti duomenys tikrai nebuvo papildantys. Konservatorių įsikarščiavimas atrodo, kaip audra stiklinėje arba tiesiog eilinė jų pigi „piaro“ kampanija. Todėl ir straipsnio tikslas ne tas – tegul visa tai tiria saugumo departamentas ar kitos institucijos.
Naujienos apie kurias niekas nekalba
Man įdomesnis yra kitas kampas. Kampas, apie kurį konservatoriai taip garsiai nešaukia Lietuvoje. Apie kurį ir mūsų nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas irgi tyli, nors jam vadovauja vienas populiariausių konservatorių.
Tame pačiame komitete dar prieš kelias savaites buvo kalbama, kaip ultra dešinieji judėjimai gauna finansavimą dėdami „Google Ads“ į savo tinklalapius ir kaip „Google“ nesusižiūri savo reklaminių pinigų bei iš kur jie keliauja. Buvo kalbama, kad net reklamos užsakovai ne visada žino, jog reklamuojasi tinklalapyje, kuris atvirai skleidžia dezinformaciją. Tame pačiame komitete – tik vakariniame posėdyje – buvo kalbama, ką daryti, jog dezinformacija nesklistų taip plačiai socialiniuose tinkluose, todėl pranešėjais buvo ir „Facebook“, ir „Twitter“, ir „Youtube“ atstovai.
Bet mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ar mūsų parlamentas net nesvarsto, ką daryti su skleidžiama dezinformacija.
Bet mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ar mūsų parlamentas net nesvarsto, ką daryti su skleidžiama dezinformacija socialiniuose tinkluose ar su reklamos pinigais, „netyčia“ nukeliaujančiais į tinklalapius, kurie atvirai skleidžią melą bei neapykantą. Nepradėjus apie tai net kalbėti, nėra prasmės tikėtis, kad būtų bent jau svarstomos kažkokios priemonės, kurios neleistų taip plačiai sklisti ultra dešinės propaguojamai dezinformacijai, kuriai taip pritaria Rusijos rėžimas.
Tame pačiame komitete dar prieš mėnesį buvo diskutuojama, kaip Rusija per keletą savo oligarchų finansuoja ultra dešinės pakraipos nevyriausybines organizacijas, kurios pasisako (dėmesio) prieš LGBT, Stambulo konvenciją ir, prisidengdamos tariama kova (dar kartą dėmesio) už tradicinę šeimą, vykdo Rusijos užsienio politikos siekius. Konstatuoti faktai, kad Rusijos režimas vien Europoje išleido 180 milijonų dolerių, skirtų finansuoti nevyriausybines organizacijas (dėmesio!) kovojančias už tradicinę (kad ir ką tai reikštų) šeimą. Tame pačiame komitete konstatuota, kad šios organizacijos, prisidengdamos šeimos gynimo (kaip tai girdėta ar ne?) koncepcija, savo šalyse aktyviai veikia prieš LGBT bendruomenės teises, prieš Stambulo konvenciją, prieš abortus, smurtą artimoje aplinkoje ir t.t.
Konservatorių „piaras“ ir spengianti tyla
Bet nė vienas iš šių komiteto pasisakymų ar bandymų ieškoti sprendimų, kaip užkardyti Rusijos įtaką per NVO finansavimą ar per dezinformacijos sklaidą tinklalapiuose, socialinėje medijoje, konservatoriams nesukėlė tokio pasipiktinimo ar bent jau viešų jų komentarų Lietuvos žiniasklaidoje. Taip pat neteko girdėti, kad ir Gabrielius Landsbergis būtų pasisakęs apie tai, kad dezinformacija, atkeliaujanti iš Rusijos, kurią kuria ir skleidžia keistos nevyriausybinių organizacijos ar dar įtaresni žmonės, būtų kažkaip atidžiau vertinama. Kiekvieną sykį tik per savo naudos filtrą atsirenkama, apie ką kalbėti ir kokias temas pasiimti iš Europos Parlamento, kurios, aišku, duotų gero „piaro“. O ten, kur reikia iš tiesų yra didelės problemos ir specialistai prašo visų valstybių kreipti dėmesį ir kartu ieškoti sprendimų – spengiama tyla.
Laikas pradėti kalbėti, ką daryti su dezinformacijos kanalais socialiniuose tinkluose.
Tai gal laikas mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui įvertinti Lietuvoje veikiančias ultradešinųjų nevyriausybines organizacijas ir partijas, jų turimus biudžetus ir finansinius šaltinius. Laikas pradėti kalbėti, ką daryti su dezinformacijos kanalais socialiniuose tinkluose. Bet šiuo atveju, panašu, kad mes net nesuprantame problemos arba nenorime jos suprasti. Kad ir kaip pavyzdžiui, artėjantis šeimos gynimo maršas, kuris pažodžiui atitinka, kas kalbama būtent šiame Europos Parlamento komitete kaip grėsmė demokratijai ir ką Rusijos režimas kuria visoje Europoje.
Taip išskirtinai Lietuvos vardas nenuskamba kalbant apie šias problemas, bet nuolat skamba Europa, kurios dalimi esame ir mes. Bet konservatoriai, būdami dešiniųjų partija, juk nekels problemos kaip Rusija daro valstybėms įtaką per ultradešiniųjų organizacijas ar partijas, jas maitindama savais pinigais. Tad ir toliau Lietuvoje skaitykime konservatorių „piaro“ antraštes, apie problemas, kurias ir taip visi žinom, o į kitas problemas, kurios liečia kiekvieną – užsimerkime, nes nepatogu. Bet kaip sakė Ministrė pirmininkė: „Tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks.“
