Buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių apskaičiavimas, jų deklaravimas bei sumokėjimas reikalauja specialių žinių, tad vadovas, nors ir atsakingas už visą įmonės veiklą, pats dėl žinių bei kvalifikacijos stokos negali tinkamai kuruoti minėtųjų funkcijų.
O būti atsakingu už sritį, kurią pats menkai suvoki, kebli pareiga. Tai patvirtina pakankamai gausi teisminė praktika, kuomet vadovai administracinėn ar net baudžiamojon atsakomybėn traukiami būtent už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą.
Atrodytų, kad į šią aplinkybę dėmesį atkreipia ir šalies valdžia, kuri, detalizuodama vadovo pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu nurodo, kad pastarasis yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).
Kitaip tariant, įstatymų leidėjas susiaurina vadovo pareigų, susietų su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių apskaita, spektrą. Pavyzdžiui, vadovui neužkraunama pareiga užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą, tinkamą ir savalaikį buhalterinės apskaitos dokumentų išrašymą.
Įstatymu nustatyta vadovo pareiga užtikrinti buhalterinės apskaitos organizavimą iš tiesų apima labai daug.
Tačiau įstatymu nustatyta vadovo pareiga užtikrinti buhalterinės apskaitos organizavimą iš tiesų apima labai daug – kvalifikuotų darbuotojų parinkimą, darbų ir pareigų paskirstymą, sąlygų jiems tobulintis sudarymą, pareigą aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis, suteikti būtinus įgaliojimus ir pan.
To nepadarius, galima kelti klausimą apie netinkamą įstatymu priskirtų funkcijų vykdymą, o tiksliau – teigti, kad vadovas netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, kas sudaro prielaidas už netinkamą pareigų vykdymą įmonės vadovui taikyti atitinkamas poveikio priemones.
Pareigų delegavimas – galimybė išvengti atsakomybės
Kalbant apie galimą vadovo atsakomybės delegavimą, to nereikėtų suvokti paraidžiui, kaip galimybės įmonės vidiniu dokumentu paskirti asmenį, kuriam vietoje vadovo būtų taikoma atsakomybė už tam tikrus pažeidimus ar nusikaltimus. Tai neįmanoma!
Tačiau egzistuoja galimybė (tiksliau tariant, tai yra viena iš vadovo pareigų) konkretiems darbuotojams paskirti atitinkamus darbus, pavesti tam tikras užduotis. O įvardinus asmenis ar pareigybes, kurie privalo atlikti konkretų darbą, galima atsakomybė dėl tokių konkrečių darbų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, jau būtų siejama su tuo asmeniu ar ta pareigybe, kuriai pavestas konkretus darbas.
Žinoma, su sąlyga, kad tas konkretus asmuo ir netinkamai atliko darbą, ar neatliko to, ką privalėjo padaryti. Tačiau, žinotina, kad šiuo atveju konkretūs darbai ar konkrečios funkcijos turi būti aiškiai apibrėžti. Be to, pavesti darbai ir priskirtos užduotys neturi peržengti darbo sutartyje sulygtų darbo funkcijų.
Nuostata dėl galimybės pavesti kitam asmeniui darbus ir tuo pačiu perkelti galimą atsakomybę, grindžiama vienu iš esminių principų, taikomų teisėje – atsakomybė taikoma asmeniui, pažeidusiam teisės aktų reikalavimus.
Kitaip tariant, tam, kuris faktiškai klaidingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nepateikė privalomų deklaracijų ar pan. Ir tik tuomet, jei nėra aišku, kas privalėjo atlikti vieną ar kitą pareigą, gali būti konstatuojamas netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas, o už tai atsakomybė grėstų vadovui.
Svarbu įvertinti, kuriai pareigybei atsakomybę nustato įstatymas
Tačiau darbų delegavimas nereiškia, jog vadovas turi galimybę visiškai apsisaugoti nuo galimos atsakomybės.
Aptariant kalto asmens patraukimo atsakomybėn galimybę, būtina tiksliai nustatyti, kas pagal teisės aktus traukiamas atsakomybėn – vadovas ar buhalteris.
Aptariant kalto asmens patraukimo atsakomybėn galimybę, būtina tiksliai nustatyti, kas pagal teisės aktus traukiamas atsakomybėn – vadovas ar buhalteris.
Svarbu ne tik nustatyti, kas iš tiesų atsakingas už keliamų reikalavimų nesilaikymą, t.y. už konkretaus pažeidimo (nusikaltimo) padarymą, bet ir tai, su kuriuo asmeniu konkretus teisės aktas, nustatantis atsakomybę už teisės pažeidimą (nusikaltimą), sieja atsakomybę – su įmonės vadovu ar buhalteriu.
Jeigu teisės norma konkrečiai vadovo ar buhalterio neįvardina, atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą. Tokiu atveju tinkamai įformintas darbų delegavimas labai padeda.
Tuomet, kai teisės aktai kaip asmenį, kuriam turi būti taikomos nustatytos sankcijos įvardina įmonės vadovą, atsakomybėn visais atvejais už šį pažeidimą bus traukiamas vadovas. Nepaisant to, kas faktiškai atliko (ar neatliko, nors turėjo atlikti) konkretų darbą.
Tokiu atveju vadovo nuo atsakomybės neapsaugos ir tam tikrų pareigų ar darbų delegavimas kitiems įmonės darbuotojams (pvz. buhalteriui). Jei teisės aktai nustato, kad atsakomybėn turi būti traukiamas arba vadovas, arba buhalteris, sprendžiant atsakomybės klausimą būtų žiūrima, ar buhalteriui buvo deleguota prievolė vykdyti tam tikras pareigas, ar tai tinkamai padaryta, ar vadovas ėmėsi visų priemonių, kad buhalteris tai vykdytų.
Jei įstatymas numato, kad atsakomybėn už tam tikrą pažeidimą ar nusikaltimą gali būti traukiamas buhalteris, atsakomybės klausimas būtų siejamas su asmenimis, einančiais šias pareigas, ar vykdančiais buhalteriui priskirtas darbines funkcijas.
Taigi, nors ir negalima teigti, kad egzistuoja stebuklingas būdas įmonės vadovui išvengti galimos atsakomybės įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurios jis neišmano, minimizuoti šią atsakomybę tikrai galima.
Suprantama, jei vadovas sąmoningai organizuoja šioje srityje neteisėtus veiksmus, pareigų delegavimas niekaip nepadės. Tačiau išvengti atsakomybės dėl srities nežinojimo, minėti sprendimai dažnai padeda. Vis tik, norint tinkamai tuo pasinaudoti reikia tam tikrų žinių. Arba atitinkamos srities specialistų pagalbos.
Vaidotas Dauskurdas yra UAB „Pačiolis“ juristas