Šiek tiek keista, kodėl taip akcentuojamas stojančiųjų į bakalauro studijas duomenys ir pagal juos formuojama klaidinga nuomonė apie konkrečių universitetų situaciją. Ir kodėl niekam neįdomu, kiek šiemet įstojusių į magistrantūros, doktorantūros studijas? Kiek studijuoti į Lietuvos universitetus atvyko užsienio studentų?
Liepos pabaigoje LAMA BPO surengia didžiausią savo komunikacinį šou, kuriame paskelbia stojančiųjų į bakalauro studijas pirmojo etapo rezultatus. Būtent šie negalutiniai skaičiai sulaukia daugiausia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Žurnalistai portaluose puola kalti skambias antraštes apie mirštančius universitetus ir Lietuvos demografinę ir emigracinę katastrofą. Buvę švietimo ir mokslo funkcionieriai, politikai, visokio plauko nuomonės formuotojai ir universitetų forever atstovai visiems pagroja tą pačią jau keletą metų trinamą plokštelę, kaip blogai Lietuvoje su aukštuoju mokslu ir jie seniai žino ką daryti.
Tada visi draugiškai pasirašo po dar vienu nuosprendžiu ir išsiskirsto iki kitų metų liepos mėnesio: kas atostogauti, kas ieškoti dramų Palangos paplūdimiuose, o kas – sudarinėti sąrašų naujam „galvų medžioklės“ sezonui iš tų „blogų“ universitetų, nes pasirodo juose puikių dėstytojų ir mokslininkų nors vežimu vežk.
Ir nors vėliau LAMA BPO skelbia ir antrojo stojimų etapo rezultatus, ir galutinius, tokio dėmesio ir ažiotažo jie nebesulaukia.
Bėda ta, kad LAMA BPO kaupia duomenis tik apie į pirmos pakopos arba taip vadinamas bakalauro studijas stojančius Lietuvos abiturientus. Nors LAMA BPO to ir neslepia, tačiau mažai kam užkliūva, kad jos suvestinėse nėra duomenų apie stojančius į magistrantūros ir doktorantūros studijas. Neskelbiamas ir stojančių į bakalauro ir magistrantūros studijas užsienio studentų skaičius. Nutylima ir apie institucinį priėmimą, kurį net ir į bakalauro studijas aukštoji mokykla gali vykdyti savarankiškai.
O kai bendras įstojusių į universitetus skaičius, kuris ir atspindi realią situaciją, pasirodo nelabai svarbus ir pačiai Švietimo ir mokslo ministerijai, man kaip Stratui iš „Ledynmečio“ pradeda trūkčioti paakį, nes bendras įstojusių skaičius nuo tų, kuriuos skelbia LAMA BPO, skirtinguose universitetuose gali skirtis ir kelis kartus.
Štai LAMA BPO duomenimis Mykolo Romerio universitetas į nacionalines bakalauro programas priėmė tik 400 abiturientų. Tačiau šio universiteto studijų ir mokslo krypčių specifika ta, kad kaip specializuotas socialinių mokslų universitetas MRU turi kelis kartus daugiau unikalių ir stiprių tarptautinio lygio magistrantūros programų, į kurias įstojusių skaičius net didesnis nei pernai. Šiemet MRU į magistrantūrą priėmė dvigubai daugiau studentų nei į bakalauro programas – virš 1000. Įdomu, kad tik mažiau nei pusė stojančiųjų baigė bakalauro studijas pačiame MRU, o kiti stojo iš kitų aukštųjų mokyklų. Beje, daugiausiai stojančiųjų į MRU magistrantūros studijas šiemet buvo iš Vilniaus universiteto. Ir nieko nuostabaus.
Stojančiųjų į magistro studijas statistika iškalbingai atspindi ir konkrečios aukštosios mokyklos studijų programų reikalingumą ir kokybę, nes jų pasirinkimo ir motyvacijos kriterijai yra visai kiti nei abiturientų.
Per ketverius metus jaunuoliai savo akimis pamato, kad net lyderiais save vadinančiuose universitetuose ne viskas auksu blizga. Kartu ateina supratimas, kad neužtenka tik pasirinkti konkrečią studijų programą ir darbdaviai jau stumdysis eilėje siūlydami kelių tūkstančių eurų atlyginimą. Ir kai po ketverių metų vietoj reklamose pažadėto VIP karjeros bilieto gauni juodą bakalauro diplomą, savęs, o ne tėčio, mamos ar pusbrolio pažįstamo nuoširdžiai paklausi, ar toje pačioje aukštojoje mokykloje norėtųsi įgyti aukštesnę profesinę kvalifikaciją.
Per mažai dėmesio sulaukia ir užsienio studentų stojimų į universitetus duomenys, nors kitų šalių studentų pritraukimas turi milžinišką potencialą ir amortizuoja isteriją apie prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Tarkim, šiemet jungtines ir bakalauro, ir magistro studijų programas vien tik MRU pasirinko virš pusantro šimto užsienio studentų, daugiausia iš Ukrainos ir Turkijos. O kur dar porą šimtų studentų, daugiausia atvykusių studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programas iš Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Vokietijos.
Tad šiemet į MRU įstojo ne tie keturi šimtai, bet keturis kartus daugiau studentų. Tikiu, kad ir kitų universitetų stojimų rezultatai leistų susidaryti objektyvesnį vaizdą apie šių metų stojimų rezultatus ir nespaustų ašaros visiems Lietuvos aukštojo mokslo kritikams ir skeptikams. Tereikia kruopščiai suskaičiuoti visus viščiukus. Ir tai daryti ne vidurvasarį, bet dabar.
Vaidotas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos skyriaus vedėjas.
