Likus kelioms dienoms iki pirmojo priėmimo etapo paskelbimo Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pristatė 2016 metais atliktą 2010–2016 metų studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose apžvalgą, kurioje įvairiais aspektais nagrinėti universitetų, kolegijų, valstybinių, nevalstybinių aukštųjų mokyklų ir studijų programų vertinimų duomenys.
Abiturientams ir jų tėveliams ir šiaip žmonėms, kurie Lietuvos aukštuoju mokslu nesidomi, bet būtinai turi apie jį nuomonę, trumpai priminsiu kas tas SKVC: tai tokia Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta savarankiška įstaiga, kurios viena iš veiklų yra vertinti visų aukštųjų mokyklų studijų programų kokybę ir suteikti arba ne akreditaciją jos vykdymui.
Akreditacija maksimaliam 6 metų laikotarpiui reiškia, kad studijų programa neturi esminių trūkumų ir yra kokybiška. 3 metams – studijų programa turi trūkumų, tačiau aukštoji mokykla gali ją girgždėdama vykdyti ir trūkumus ištaisyti per trejus metus, o tuomet pakartotinai įvertinama. Neakredituotos studijų programos vykdyti neleidžiama. SKVC vertinimą atlieka ir Lietuvos ekspertai, ir tarptautinės vertinimo agentūros, kurias SKVC pripažįsta.
Išsamesni šios apžvalgos duomenys neatsidūrė dėmesio centre. Nieko labai konkretaus apie šios apžvalgos rezultatus viešoje erdvėje nepasakė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, nors apskritai apie aukštojo mokslo studijų kokybę ministrė mėgsta kalbėti daug ir abstrakčiai.
O kaip į šią apžvalgą reagavo pagrindiniai ir svarbiausiais save laikantys Lietuvos universitetai? Ar puolė girtis aukšta savo studijų programų kokybe ir tarpusavyje konkuruoti, kuris čia dabar arčiausiai 100 procentų ir dar labiau pagerins savo pozicijas tarptautiniuose reitinguose?
Du Kauno universitetai šios ataskaitos bent jau neignoravo, o uolūs jų piarščikai iš nelabai džiugių naujienų bent jau pabandė išspausti maksimumą. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) paskelbė, kad „VDU studijų programos – vienos stipriausių šalyje“. „Vienos stipriausių“ reiškia, kad 6 metų laikotarpiui akredituota 69 proc. programų, o 3 metų – beveik trečdalis (29 proc.). 2 proc. programų – neakredituotos apskritai.
Kauno technologijos universitetas (KTU) taip pat paskelbė, kad yra „vienas iš lyderių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų pagal 6 metams akredituotų studijų programų skaičių“, tačiau kukliai nutylėjo apie 3 metų laikotarpiui įvertintas programas. Taigi dar „vienas iš lyderių“ 6 metams turi 61 proc. akredituotų programų, tačiau daugiau kaip trečdalis (38 proc.) akredituotos tik 3 metams, o 1 proc. – neakredituotos visai.
Apskritai KTU taip „suvartė“ duomenis, kad iš SKVC ataskaitos sugebėjo įrodyti, jog yra geriausias Lietuvos universitetas pagal socialinių mokslų bakalauro studijas. Kaip čia neprisiminsi KTU Socialinių ir humanitarinių mokslų dekano Ainiaus Lašo įžvalgų socialiniuose tinkluose, kuriomis jis prieš kurį laiką pabandė demaskuoti VU marketingo triuką apie patekimą tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų. Prisiminęs buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Bejaminą Disraeli, užčiuopusį tris melo rūšis – melą, prakeiktą melą ir statistiką, A.Lašas dar pridūrė, jog statistikos duomenų pateikimas priklauso tik nuo teisingai pasirinkto „atskaitos taško“. Panašu, jog rimtu veidu prisipažinęs geriausiu socialinių mokslų universitetu pasirinkti teisingą „atskaitos tašką“ KTU moka tobulai.
Deja, kiti trys universitetai iš „šauniojo ketvertuko“ apie SKVC ataskaitą viešoje erdvėje apskritai nutylėjo. Tad tegul kalba SKVC skaičiai: VU: 65 proc. – akreditacija 6 metams, 33 proc. – akreditacija 3 metams, 2 proc. – neakredituota. LSMU: 58 proc. – akreditacija 6 metams, 39 proc. – 3 metams, 3 proc. – neakredituota. VGTU: 55 proc. – akreditacija 6 metams, 43 proc. – 3 metams, 2 proc. – neakredituota. Taigi daugiau kaip trečdalis vykdomų studijų programų save lyderiais vadinančiuose universitetuose turi trūkumų, kuriuos per trejus metus privalo ištaisyti.
O, beje, kurio universiteto rezultatai geriausi? SKVC duomenys žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, žurnalistui ir apžvalgininkui Rimvydui Valatkai ar ekonomistui Raimondui Kuodžiui, ko gero, prilygtų nemažai botulino dozei, po kurios jų veidai bent akimirkai gali įgauti naivios nuostabos išraišką, nes slėpti savo pasenusį ir skeptišką požiūrį šio universiteto atžvilgiu jiems ypač sunkiai sekasi jau ne vienerius metus.
Geriausią rezultatą parodė... Mykolo Romerio universitetas. 81 proc. MRU programų akredituotos 6 metams, 19 proc. – 3 metams, o neakredituotų nėra išvis. Ir beje, tik 19 iš 75 programų vertino nacionaliniai SKVC ekspertai. Visas kitas – trys skirtingos akreditavimo agentūros iš Vokietijos – „Evalag“, AHPGS ir ACQUIN, priklausančios Europos studijų kokybės agentūrų registrui (EQAR).
Tad kol kas dėmesio centre – „merdintys“ universitetai, kurių situaciją uoliausiai aptarinėja ne tik žurnalistai, bet ir kitų universitetų, kurie „bus visada“ dėstytojai ir vadovai. Skirti mažiau dėmesio ir pastangų savo studijų programų kokybei jie vis dar gali sau leisti.
Vaidotas Norkus yra Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas.
