Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius. Ir jie turi kur kas didesnės įtakos ilgalaikiam ir tvariam atlyginimų augimui bei galėtų prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo ir galbūt reemigracijos skatinimo. Turbūt visi sutiks, kad tai ir turėtų būti strategiškai mąstančios valstybės tikslas.
Darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje šiemet bus daugiau nei 40 tūkst. arba maždaug 2 proc. mažesnis nei prieš metus. Dėl gyventojų senėjimo ir neigiamų migracijos srautų panašaus tempo traukimosi galima tikėtis ir ateityje. Ekonomikos augimo ciklui kylant į viršų, ir įmonėms nesugebant rasti tiek darbuotojų, kiek norėtų, šiemet Lietuvoje pradėjo mažėti užimtųjų skaičius. Tuo tarpu atlyginimų augimas privačiame sektoriuje perkopė 10 procentų ribą.
Imigracija iš trečiųjų šalių pernai sparčiai augo, ir išduotų leidimų dirbti skaičius pernai padvigubėjo iki 21 tūkstančio. Vis dėlto aukštos kvalifikacijos darbuotojų dalis išliko nedidelė. Tam įtakos greičiausiai turėjo ne tik sudėtingos imigracijos procedūros, bet ir tai, jog dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų konkuruoja daugelis ES šalių. Šiais metais imigracijos procedūros paklausiems darbo rinkoje aukštos kvalifikacijos darbuotojams buvo šiek tiek supaprastintos.
Išaugus užsakymų apimtims, pramonės įmonės pasiekė dar neregėtas gamybinių pajėgumų panaudojimo aukštumas ir tai ilgina užsakymų įvykdymo terminus. Įmonės, negalinčios augti didindamos darbuotojų skaičiaus, renkasi didinti efektyvumą, ir tai lemia taip ilgai lauktą investicijų proveržį.
Augančios investicijos į efektyvumą turės teigiamos įtakos atlyginimų augimui, nes didins produktyvumą ir didins aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį, nors apskritai įmonė galėtų išsiversti su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Be to, esant didelei darbuotojų paklausai, įmonės vis dažniau ima iniciatyvą į savo rankas ir pačios investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Patobulinę savo kvalifikaciją darbuotojai gali pretenduoti į didesnį atlyginimą.
Visgi ilguoju laikotarpiu šie efektai pradės blėsti, kadangi egzistuoja riba, iki kurios darbo jėgą galima pakeisti kapitalu. Kol kas tai yra kur kas sudėtingiau padaryti aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriuje, kurio užsienio investicijų paskatinta plėtra turėjo didelės teigiamos įtakos ir atlyginimų augimui, ir Lietuvos vardo žinomumui, kuomet Lietuvą pasirinko tokie garsūs prekės ženklai, kaip Barclays, Western Union, Nasdaq. Ne mažiau svarbios ir kitos užsienio investuotojų valdomos įmonės technologijų, gyvybės mokslų ir pramonės sektoriuose, kurios investuoja į inovacijas, darbuotojų rengimą, didina eksportą ir užimtumą.
Be to, nereiktų ignoruoti ir to fakto, kad šalys įsileisdamos imigrantus iš tiesų sukuria darbo vietas, kurios be jų tiesiog būtų nesukurtos.
Maži atlyginimai yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių, bet reiktų nepamiršti, kad mobilūs yra ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir vietos ir užsienio investuotojai, galintys į kitas šalis perkelti ir gamybą, ir paslaugų centrus. Be to, Lietuvai yra svarbu ne tik išsaugoti šias stiprias įmones, galinčias ir sugebančias investuoti į mokymus ir efektyvumą, bet ir užsiauginti daugiau tokių bei pritraukti naujų įmonių, kurios paspartintų inovacijų plėtrą. Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir suvaržyta imigracijos politika būtų labai prasta Lietuvos reklama.
Be to, nereiktų ignoruoti ir to fakto, kad šalys įsileisdamos imigrantus iš tiesų sukuria darbo vietas, kurios be jų tiesiog būtų nesukurtos. Lietuvoje neretai tiesiog nėra reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, juos sudėtinga paruošti arba įmonė yra maža ir neturi galimybių to padaryti. Taigi imigrantai kartais gali būti vienintelis būdas įmonėms išlikti ir stiprėti. Be to, imigrantai taip pat patys gali kurti darbo vietas.
Daugiau dirbančiųjų taip pat padėtų balansuoti valstybės finansus senėjant visuomenei. Darbingo amžiaus aukštos kvalifikacijos imigrantai dažniausiai savo indėliu į valstybės finansus žymiai viršija jiems suteikiamų viešųjų paslaugų vertę. Be to, imigrantai gali prisidėti ir prie vidaus paklausos didėjimo, kas ypač svarbu smulkioms neeksportuojančios įmonėms. Smulkaus verslo plėtra yra svarbi siekiant ir tolygesnio pajamų pasiskirstymo, bet ji yra sunkiai įmanoma sparčiai besitraukiant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui.
Apribojus darbo jėgos imigraciją egzistuoja didelė tikimybė, kad investicijos, įmonių plėtra ir valstybės finansinės galimybės būtų apribotos. Tai ilguoju laikotarpiu sukurs mažesnę darbuotojų paklausą ir didesnę pajamų nelygybę, nes valstybė nesugebės užtikrinti kokybiškų švietimo ir socialinės apsaugos sistemų. Taigi kiltų didelė grėsmė toliau suktis mažų atlyginimų, didelės pajamų nelygybės ir aukštos emigracijos rate.
Jei valstybė išlaikys esamas ir sukurs naujas paskatas investuoti į efektyvumą, inovacijas ir darbuotojų mokymus, jų perkvalifikavimą bei pagerins aukštojo mokslo kokybę, Lietuvai taps paprasčiau pritraukti ne tik aukštos kvalifikacijos baltarusių ir ukrainiečių, bet ir geriausius užsienio universitetus baigusius, didelės patirties sukaupusius ir save realizuoti siekiančius emigrantus iš Lietuvos bei profesionalus iš kitų šalių.
Augant aukštos pridėtinės vertės sektoriuose dirbančiųjų daliai, Lietuva galėtų pasiekti žymų ir, svarbiausia, tvarų bei ilgalaikį atlyginimų didėjimą. Todėl galvojant apie šalies ateitį reikėtų ne nerimauti, kad kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio gali turėti neigiamos įtakos Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimams, o pasistengti Lietuvą padaryti kuo patrauklesnę tokiems darbuotojams.
Vaiva Šečkutė yra „Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė.
