A.Zuoko ryžtingumas neatrodo nuoširdus vien dėl to, kad dar 2002 m. būtent jo iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su „City service“ dėl ugdymo įstaigų šilumos ūkio priežiūros.
Pagal šią sutartį „City service“ sąskaitas savivaldybei už ugdymo įstaigų šildymą pateikia ne pagal apskaitos prietaisų rodmenis, bet remiantis matematine formule, kuri ir leido per dešimt metų uždirbti 71 mln. litų iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Pažymėtina ir tai, kad A.Zuoko išrasto modelio teisėtumas buvo pasiekęs net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris nors ir pripažinęs savivaldybės teisę spręsti dėl ugdymo įstaigų priežiūros (dėl ko sutartis formaliai yra teisėta), tačiau konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdūs viešojo intereso pažeidimo požymiai.
Atliekamas tyrimas ir pareikšti įtarimai dėl tokios korupcinės schemos nepaskatino dabartinių sostinės vadovų baigti „bendradarbiavimo“ su „rubikonu“ Vilniaus darželių ir mokyklų šildymo srityje.
Priešingai, šiuo metu „City service“ paslaugas ir toliau teikia, nors garsiosios sutarties terminas yra pasibaigęs. Dar daugiau, savivaldybės administracijos klerkai jau ruošia naujo konkurso sąlygas pagal tokią pačią schemą naujam laikotarpiui. Kol Vilniaus meru yra A.Zuokas, o šilumos ūkio nuomininkas – „Vilniaus energija“, konkurso nugalėtoją nesunku nuspėti.
Savivaldybės administracijos klerkai jau ruošia naujo konkurso sąlygas pagal tokią pačią schemą naujam laikotarpiui. Kol Vilniaus meru yra A.Zuokas, o šilumos ūkio nuomininkas – „Vilniaus energija“, konkurso nugalėtoją nesunku nuspėti.
Dar viena priežastis netikėti A.Zuoku yra artėjantys 2017 m., kai turėtų pasibaigti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis su „Dalkia“ ir „Vilniaus energija“.
Dabartinis sostinės meras, taip pat 2002 m. atvedęs šilumos tinklų nuomininką į Vilnių, vien per šią savo kadenciją ne kartą demonstravo palankumą nuomininkui, tačiau suprasdamas, kad brutalus sutarties pratęsimas visiškai palaidotų jo politinę karjerą ir sulauktų milžiniško pasipriešinimo, veikia taip, kad Vilniaus miesto savivaldybės skyrybos su „Dalkia“ ir „Vilniaus energija“ taptų kiek įmanoma sudėtingesnės.
Galbūt todėl Vilniaus miesto savivaldybė jau kelis metus nemoka už ugdymo įstaigų šildymo paslaugas pagal minėtą sutartį. Šių metų balandžio mėnesį savivaldybės įsiskolinimas siekė 60 mln. Lt.
Tikėtina, kad 2017 m. savivaldybės skolos „Vilniaus energijai“ gali siekti daugiau negu 100 mln. Lt. Dar keisčiau šioje situacijoje atrodo „Vilniaus energijos“ pakantumas savivaldybei dėl augančių skolų. Juk bet koks kitas subjektas dėl tokių skolų jau senai būtų paduotas į teismą, o paslaugų teikimas nutrauktas.
Todėl kas gali paneigti, kad savivaldybės skola auginama sąmoningai? Juk 2017 m. sostinės savivaldybė, neturėdama pinigų atsikaityti su buvusiu nuomininku, gali būti priversta/verčiama (a) pratęsti nuomos sutartį, (b) kapitalizuoti skolas, t.y. atiduoti skolas turtu (kažkurią iš termofikacinių elektrinių), (c) perleisti dalį AB „Vilniaus šilumos tinklų“ akcijų. Nors ir nebebūdamas Vilniaus meru 2017 m., A.Zuokas savąjį darbą bus atlikęs.
Milijoninių lėšų srautas, generuojamas iš sostinės savivaldybės biudžeto ir paprastų gyventojų kišenių, „rubikonui“ leidžia turėti užtikrintą A.Zuoko ir jo partnerių socialdemokratų, Darbo partijos ir Lenkų rinkimų akcijos palaikymą. Palaikymas garantuojamas net tada, kai teisėsaugos institucijos vykdo mažiausiai du ikiteisminius tyrimus ir yra oficialiai pareiškusios įtarimus „rubikono“ vadovams dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės turto išvaistymo.
Todėl tikėti A.Zuoku ir tikėtis milžiniškų pinigų sugrąžinimo yra nerealu. Juk upės tėkmės nepakeisi.
Valdas Benkunskas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas
