Valdas Jaskūnas: Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka − kova dėl išlikimo ar dėl kokybės?

Diskusijose dėl aukštojo mokslo reformos Lietuvoje daug dėmesio sulaukė Vilniaus universiteto (VU) siūlymas Vyriausybei dėl sostinės valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.
Valdas Jaskūnas
Valdas Jaskūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Gana plačiai aptariamas ir VU kvietimas dviem šalies universitetams – Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) bei Mykolo Romerio universitetui (MRU) svarstyti integracijos galimybę. Džiaugdamiesi dėmesiu aukštojo mokslo pertvarkai, jaučiame pareigą patikslinti ir detaliau paaiškinti VU viziją bei kai kurias jos įgyvendinimo detales.

Kvietimą integruoti LEU, suteikiant jam sui generis Edukologijos akademijos statusą, esame išdėstę 2017 m. vasario 13 d. pateiktame oficialiame pasiūlyme Lietuvos edukologijos universitetui ir vasario 20 d. Vyriausybei pateiktame dokumente. Abi aukštosios mokyklos turi glaudaus bendradarbiavimo tradicijas. Per pastarąjį dešimtmetį LEU daugiausia bendrų publikacijų – net 123 – paskelbė būtent su VU mokslininkais.

VU rengia aukštos kvalifikacijos pedagogus, itin paklausius dabartinėje darbo rinkoje. Šį potencialą tikslinga telkti ir stiprinti, o VU ir LEU sinergija leistų pakelti mokytojų rengimą į gerokai aukštesnį lygį.

Siūloma integracija leistų sutelkti, o ne išskaidyti LEU tyrimų ir studijų potencialą bei mokytojų rengimo infrastruktūrą. Bendromis abiejų aukštųjų mokyklų pastangomis atsirastų galimybė įgyvendinti seniai puoselėjamą idėją – Vilniuje sukurti pedagoginių tyrimų centrą. Šiuo metu, kai visuomenėje vyksta kartų kaita ir vadinamosios „Z kartos“ atėjimas iš esmės keičia mokymo bei mokymosi paradigmą, tokių tyrimų poreikis yra milžiniškas.

Buvome ir tebesame įsitikinę, kad vien tik mechaninis universitetų jungimas aukštojo mokslo iššūkių išspręsti nepadės. Todėl 2016 m. pradžioje, kalbėdami apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir galimą VU susijungimą su LEU, laikėmės nuomonės, kad, siekdamas išlaikyti ir gerinti mokslo ir studijų lygį, VU turėtų tęsti savarankišką veiklą.

Vis dėlto šiandien padėtis pasikeitusi iš esmės. Akivaizdžiai matyti valstybės siekiai ir pastangos vykdyti esmines mokslo ir studijų sistemos pertvarkas, gerinti mokslo ir universitetinių studijų kokybę. Tad, jausdami atsakomybę ir suprasdami lyderystės poreikį, esame pasiryžę aktyviai dalyvauti vykdomose pertvarkose. Esame tikri, kad išskaidytos infrastruktūros ir mokslinio potencialo telkimas yra reikalingas kaip oras, jeigu siekiame sudaryti tinkamas sąlygas toliau kelti mokslo ir studijų kokybę.

Gerbiame ir vertiname Vytauto Didžiojo universiteto ir LEU ketinimus vykdyti abiejų aukštųjų mokyklų integraciją. Vis dėlto nemanome, kad šie ketinimai užkerta kelią bet kokioms tolesnėms diskusijoms dėl efektyviausių sprendimų, kurie leistų gerinti mokslo ir studijų kokybę, sudaryti galimybę rengti aukščiausio lygio specialistus ir vykdyti mokslinius tyrimus.

Pripažįstame, jog mums kyla abejonių dėl aukštųjų mokyklų, paskelbusių apie susijungimą, pasirinktos socialinio-humanitarinio universiteto plėtros krypties ir pirmųjų žingsnių šios sinergijos link. Panašu, kad šiais veiksmais labiau siekiama ne gerinti į pedagogų rengimo kokybę, o konkuruoti Vilniuje dėl pritraukiamų studentų skaičiaus, čia vykdant abiturientams iš pirmo žvilgsnio patrauklias studijų programas. Kokybiškam pedagogų rengimui būtina ne tik socialinių ir humanitarinių mokslų bazė, bet ir išplėtotas gamtamokslinių disciplinų spektras, kuriuo pasižymi VU.

Nerimą kelia ir tai, jog aktyviai priešinamasi stojamojo konkursinio balo kartelės kėlimui iki 4 balų, vadinasi, – ir svarbiam sprendimui studijų kokybei gerinti. Tokio pasipriešinimo motyvai suprantami − pakėlus minimalų reikalavimą iki 4 balų, daugeliui aukštųjų mokyklų šiuo metu grėstų prarasti dalį stojančiųjų, taigi ir atsisakyti dalies programų bei mažinti apimtis.

Tačiau VU, kartu su Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu steigdamas Lietuvos universitetų pažangos konferenciją, aiškiai deklaravo: priimant sprendimus dėl šalies aukštojo mokslo ateities turi dominuoti kokybės, o ne išlikimo siekis.

Pasaulio universitetų reitingų viršūnėse yra įsitvirtinę klasikiniai, visapusiški, įvairias studijų bei tyrimų kryptis apimantys ir technikos mokslų universitetai. Į jų plėtrą ir siūlome susitelkti. Manome, kad Vilniuje turėtų veikti vienas klasikinis ir vienas technikos mokslų universitetas.

Kita vertus, geografinis atstumas ir ta aplinkybė, kad VU ir LEU įsikūrę tame pačiame mieste, leistų paprasčiau centralizuoti šių mokyklų valdymą, gerokai efektyviau valdyti jų išteklius ir sutaupyti daug lėšų. Kol kas pasaulyje neturime ryškesnių pavyzdžių, kurie leistų teigti, kad tarpmiestinis universitetų susijungimas užtikrins norimą rezultatą – aukštesnę mokslo ir studijų kokybę.

Prie to prisidėtų ir VU siūlymas valstybei efektyviau disponuoti aukštųjų mokyklų turtu. Siūlome sukurti specialų valstybės fondą, kuris perimtų ir valdytų perteklinę aukštųjų mokyklų infrastruktūrą ir suteiktų galimybę reinvestuoti į geriausias galimas socialines, studijų ir mokslo sąlygas studentams. Gautų pajamų nukreipimas būtent į socialinę aplinką – ypač studentų bendrabučius, kuriamus sporto centrus – leistų aukštosioms mokykloms pritraukti daugiau studentų iš užsienio šalių, didinti studijų tarptautinį konkurencingumą, ką patvirtina ir daugelis užsienio studentų atsiliepimų.

VU ir MRU pajėgomis siūlome plėsti bendradarbiavimą su Vilniaus kolegija ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų rengimo centru, drauge plėtoti Didlaukio akademinį miestelį, kuriame gali būti telkiamas socialinių, ypač eksperimentinių, mokslų potencialas. Toks tinklo optimizavimas, kokį siūlo VU, leistų spręsti opiausias sostinės aukštojo mokslo problemas, susijusias su išskaidytu potencialu ir dideliu studijų programų dubliavimu.

Suprantama, tolimesni aukštojo mokslo raidos scenarijai priklausys ir nuo šalies sprendimų priėmėjų valios. Esame tikri, jog, norint sutelkti dėstytojų, tyrėjų bei infrastruktūros potencialą ir plėtoti konkurencingumu bei žiniomis grįstą inovatyvią ekonomiką, pokyčiai aukštajame moksle yra neišvengiami.

Tik labai svarbu nepamiršti, ko iš tikrųjų siekiame – ne „jungti“ ar „konsoliduoti“ per se. Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – kurti efektyvią ir tarptautiniu mastu konkurencingą mokslo ir studijų sistemą, kuri užtikrintų aukštą mokslo ir studijų kokybę bei sudarytų prielaidas Lietuvos universitetams įsitvirtinti tarp geriausių Europos ir pasaulio aukštųjų mokyklų.

Savo ruožtu VU siekia stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais ir sukurti tarptautiniu mastu konkurencingą aukštąją mokyklą Lietuvos sostinėje. Vilniaus universitetas įgyvendino tikslą, kurį Vyriausybė iškėlė „Lietuvos pažangos strategijoje 2030 m.“, ir patenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. VU bendradarbiauja su stipriausiais pasaulio universitetais ir turi didžiausią potencialą mokslo bei studijų kokybei gerinti. Mūsų akademinių partnerių tinklas driekiasi per visus pasaulio žemynus. Tačiau tikroji lyderystė – tai ne tik rūpinimasis savais pasiekimais ar rodikliais, bet ir deramai vykdomos pareigos Lietuvos visuomenei, ypač – ateities kartoms.

Doc. Valdas Jaskūnas yra Vilniaus universiteto studijų prorektorius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų