Mediatoriaus pagrindinė užduotis – padėti ginčą išspręsti taikiai. Būtent tas aspektas, kad ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, o ne trečiajam asmeniui (arbitrui), skiria mediaciją nuo kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų (pavyzdžiui, arbitražo, trečiųjų teismo ir kt.).
Sutaupytų laiko ir pinigų
Bylinėjimasis, teismo procesas, dalyvavimas bylos nagrinėjimo posėdžiuose paprastai sukelia daug neigiamų emocijų jame dalyvaujantiems asmenims, be to, kainuoja nemažai laiko ir, žinoma, pinigų. Tai ypač liečia ginčo šalis, sprendžiančias su šeimos teise susijusius konfliktus.
Pasitelkus mediacijos procesą, galima išvengti šių nemalonumų ar bent jau gerokai juos sumažinti – palyginti su teisminiu ginčų sprendimo būdu, mediacijos procesas trunka trumpiau ir kainuoja mažiau ne tik žmogui, bet ir valstybei.
Dar vienas mediacijos privalumas – ginčo šalys sprendimo kontrolę turi savo rankose, tad jeigu jų netenkina mediatoriaus sprendimas, jie gali tiesiog atsisakyti sudaryti taikos sutartį ir iš mediacijos proceso pasitraukti, kada panorėję, nenurodydami jokių priežasčių. Be to, mediacijos procesas garantuoja visišką konfidencialumą – tiek informacija, gauta mediacijos metu, tiek pats procesas yra tik mediatoriaus ir šalių žinioje.
Ir vis dėlto, svarbiausias šio proceso privalumas – jame nėra pralaimėjusiųjų. O argi ne geriausia ir tikriausia pergalė yra ta, kurioje niekas nesijaučia pralaimėjęs? Be to, pastaruoju metu visuomenės nepasitikėjimas teismais yra smarkiai išaugęs, tad šis alternatyvus ginčų sprendimo būdas galėtų pasitarnauti, grąžinant žmonių tikėjimą teisingumu.
Palyginti su teisminiu ginčų sprendimo būdu, mediacijos procesas trunka trumpiau ir kainuoja mažiau ne tik žmogui, bet ir valstybei.
Mediacija atsirado senovės Kinijoje bei Japonijoje, kur šalių tarpusavio santykiai ir puoselėjamos vertybės skatino šio alternatyvaus ginčų sprendimo būdo vystymąsi.
Šiandien mediacija yra plačiai paplitusi kone visoje Vakarų Europoje – tokiose šalyse kaip Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Liuksemburge, Italijoje, Ispanijoje šis alternatyvus ginčų sprendimo būdas jau senokai spėjo įleisti šaknis ir stipriai didina pasitikėjimą teismais. Verta paminėti, kad šiose šalyse mediacijos procesas vis tobulėja – valstybės mediacijos procesą remia, skatina ir sudaro jam kuo palankesnes sąlygas.
Lietuvoje mediacijos procesas nesutvarkytas
Belgijoje ir Italijoje beveik pusė mediacijos procesų baigiasi taikos sutartimi. Belgijoje mediacija padeda „sutaupyti“ 330 bylinėjimosi dienų ir maždaug 17 000 litų, Italijoje – net 860 dienų ir 25 000 litų. Nors Lietuvoje bylinėjimosi procesas yra trumpiausias visoje Europos Sąjungoje – vidutiniškai 275 dienos – tačiau bylinėjimuisi teismuose išleidžiame daugiau už Angliją, Daniją ar Prancūziją.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje toks ginčų sprendimo būdas pradėjo populiarėti ir Rytų Europoje – mediacijos įstatymus priėmė Estija, Latvija, Slovakija, Lenkija. Pastaroji meditacijai skyrė ypatingą dėmesį ir tokiu būdu išsprendė daugelį su teisminiais procesais susijusių problemų – sutrumpėjo bylų nagrinėjimo laikas, išaugo taikių susitarimų skaičius bei pasitikėjimas teismais.
Nors Lietuvoje bylinėjimosi procesas yra trumpiausias visoje Europos Sąjungoje – vidutiniškai 275 dienos – tačiau bylinėjimuisi teismuose išleidžiame daugiau už Angliją, Daniją ar Prancūziją.
Lietuvoje mediacija įteisinta 2008 metais, tačiau telieka apgailestauti, kad praėjusi Vyriausybė nesugebėjo šio proceso sutvarkyti taip, jog jo teikiamais pranašumais galėtų pasinaudoti kiekvienas pilietis – faktiškai mediacija Lietuvoje nevyksta.
Taip yra ir dėl to, kad trūksta informacijos apie šį procesą ir todėl, kad daugeliui neaiškūs ir nežinomi net tokie esminiai klausimai, kaip ir kur surasti mediatorių.
Darbo partija savo rinkimų programoje mediacijai skyrė didelį dėmesį. Šiuo metu Vyriausybėje veikia darbo grupė, skirta mediacijos procesui Lietuvoje tobulinti. Grupei vadovauja Darbo partijos deleguotas teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis.
Netrukus ši darbo grupė pateiks savo išvadas ir pasiūlymus dėl mediacijos proceso tobulinimo. Tikiuosi, kad bus išspręstas mediatorių statuso klausimas – kaip tapti mediatoriumi, kokia kompetencija reikalinga, norint dirbti šį darbą, o palaipsniui bus sukurtas pagrindas mediatorių savivaldos institucijai. Kryptingai dirbant ir viešinant informaciją apie šio proceso privalumus, mediacija turėtų tapti greita, naudinga ir visiems prieinama alternatyva.
Valdas Skarbalius yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys
