Valstybei svarbūs tikslai – tai poreikis užtikrinti, kad Lietuva pasiektų Europos Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės tikslus – iki 2020 m. užtikrinti didesnę nei 30 Mb/s spartos interneto prieigą 95 proc. visų šalies namų ūkių. Tam būtina efektyvi konkurencija ir aukciono sąlygos, skirtos atrinkti kompetentingiausius ir geriausiai pasirengusius rinkos dalyvius.
Valstybė konkurse turi gauti gerą kainą
Raginimai apriboti dažnių kainas bei suteikti teisę jais naudotis pigiau reiškia ne tik mažesnes valstybės pajamas, bet ir pavojų, kad riboti ištekliai gali būti atiduoti bendrovei, kuri net pradiniame darbo etape negalėtų užtikrinti pakankamo finansavimo veiklai.
Skaičiuojama, kad sukurti LTE tinklą kainuoja iki 100 mln. eurų. Jei ką nors iš potencialių konkurso dalyvių gąsdina šioje rinkoje aukcionuose įprastos kainos, ar galima tikėtis, kad jiems bus įkandamos tokios investicijos? Savo ruožtu, valstybė turėtų gauti gerą kainą iš valstybės disponuojamų resursų pardavimo.
Prioritetas šalies interesams
Lietuvos prioritetai telekomunikacijų srityje yra aiškūs. Tai yra technologinė pažanga, konkurencingos rinkos sąlygos ir nauda vartotojui. Visais trimis privalumais dabar naudojamės, jų dėka esame vieni pasaulio lyderių pagal ITT infrastruktūrą, rinkos dalyviai konkuruodami mažina kainas ir plečia paslaugas, o vartotojai naudojasi kokybišku ryšiu.
Derėtų žengti kitą žingsnį ir protekcionistinėmis konkurso sąlygomis nesužaloti itin konkurencingo ir vieno iš sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos verslo sektorių.
Viso to Lietuva pasiekė atskirdama valstybės funkcijas nuo verslo veiklos. Juk demokratinėje šalyje valstybės funkcija yra reguliuoti verslo veiklą, o ne pačiai užsiimti verslu. Elementari logika sako, jog kai pats save reguliuoji, tikrai trūksta skaidrumo. Valstybės institucijų priedermė – būti nešališku arbitru, ir nekurti išskirtinių sąlygų nei vienam rinkos dalyviui.
Optimistiškai nuteikia, jog tai suvokia ir vyriausybės vadovas A.Butkevičius. Šią savaitę susitikime su investuotojais jis aiškiai pasisakė prieš valstybės kontroliuojamos įmonės įsitraukimą į mobilaus ryšio operatorių verslą. Pasak premjero, privatūs operatoriai aktyviai konkuruoja rinkoje ir valstybei nėra poreikio kurti dar vieną operatorių.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir ūkio ministras. Ūkio ministerijos nuomone, valstybei reikėtų vengti per savo kontroliuojamus ūkio subjektus ūkinę veiklą vykdyti tose rinkose, kuriose jau veikia privatūs ūkio subjektai, kadangi tai galėtų pažeisti įstatymuose ir Konstitucijoje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą.
Gerai, kad racionalus požiūris ima viršų ir jau nuspręsta nebevilkinti šio konkurso organizavimo. Dabar derėtų žengti kitą žingsnį ir protekcionistinėmis konkurso sąlygomis nesužaloti itin konkurencingo ir vieno iš sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos verslo sektorių. Rezultatą pamatysime Ryšių reguliavimo tarnybai paskelbus galutines mobilaus ryšio dažnių aukciono sąlygas.
Jei ilgalaikes investicijas Lietuvoje padariusios privačios bendrovės bus stumiamos iš rinkos valstybės palaikomo žaidėjo, didžiausiu pralaimėtoju tokioje situacijoje būtų Lietuvos vartotojai.
Laimi vartotojai
Būtų galima sakyti, kad naujo žaidėjo atėjimas į rinką galėtų ją dar labiau išplėsti. Tai, žinoma, būtų tiesa, jei į Lietuvą įžengtų stipri, patirtį ir finansinių resursų turinti telekomunikacijų bendrovė, tačiau su šalyje ir taip aktyviai tarpusavyje konkuruojančiais privačiais žaidėjais ketina kovoti tik valstybės užnugariu paremta bendrovė.
Saugoti vartotojų interesus yra viena svarbių valstybės užduočių. Esama situacija Lietuvos mobiliojo ryšio sektoriuje šiuo metu naudingiausia vartotojams. Tai patvirtina gera paslaugų kokybė ir žemiausios kainos. Nepamirškime ir to, kad stambiausi vartotojai yra visos be išimties šalyje veikiančios verslo įmonės, kurių išlaidos ryšio paslaugoms sudaro dalį jų veiklos kaštų. O kaštai – viena iš dedamųjų, įtakojančių prekių ir paslaugų konkurencingumą
Stiprus telekomunikacijų sektorius – Lietuvos stiprybė
Šiuolaikiniame pasaulyje kokybiškas ir prieinamas mobilusis ryšys yra ne tik svarbi asmeninio patogumo, bet ir viena sėkmingo verslo sąlygų. Reguliariai atliekami investuotojų pasitikėjimo tyrimai rodo, kad didžiausios įtakos palankiam investuotojų požiūriui į Lietuvos ekonomikos perspektyvas turėjo tokie veiksniai kaip transporto ir logistikos bei telekomunikacijų ir interneto infrastruktūra. Tai yra mūsų šalies pranašumas, kurio neturime prarasti.
Dabar lietuviai už mobiliojo ryšio paslaugas moka pigiausiai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visoje Europoje. Bet tam gali ateiti galas, jei ilgalaikes investicijas Lietuvoje padariusios privačios bendrovės bus stumiamos iš rinkos valstybės palaikomo žaidėjo. Didžiausiu pralaimėtoju tokioje situacijoje būtų Lietuvos vartotojai, įskaitant tiek visus gyventojus, tiek ir visas verslo įmones.
Valdas Sutkus yra Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas
