Dažnai sėkmingiems pokyčiams tereikia kelių nesudėtingų žingsnių ir politinės valios. „Lietuvos verslo konfederacija“, išnagrinėjusi ekonominę aplinką, siūlo 4 žingsnių pokyčių programą Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC).
Problemos ir ydinga praktika – iš praeities
LRTC nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo itin svarbi įmonė, įgyvendinanti valstybei reikšmingą uždavinį – radijo ir televizijos transliacijų perdavimą. Laikui bėgant LRTC funkcijos keitėsi ir plėtėsi. Galiausiai ji tapo įmone, valdančia nemažą valstybės strateginę monopolinę infrastruktūrą, pavyzdžiui Vilniaus TV bokštą, siųstuvų ir kitų bokštų tinklą, signalų siuntimui reikalingus dažnius, daugelį pastatų ir kitos infrastruktūros. Kita vertus, ji užsiima ir visiškai komercine veikla, taip dubliuodama dešimčių mobiliojo ryšio ir TV paslaugų teikėjų darbą. Žvelgiant iš LRTC vadovų perspektyvos, tokia raida buvo nuosekli. Tačiau akivaizdu, kad susiformavusi praktika iš valstybės ir rinkos perspektyvos yra ydinga dėl žymiai pasikeitusios ekonominės aplinkos ir šios dienos realijų, nebeatitinkančių valdymo modelių.
Toks kompleksinis LRTC vaidmuo sudaro keblių situacijų. Pavyzdžiui, susiformavo ydinga praktika strateginei įmonei kelti komercinius uždavinius, t.y., siekti pelno teikiant paslaugas, kurias teikia ir kiti rinkoje veikiantys subjektai. Dar daugiau, ryšių sektoriaus politiką visai rinkai nustato Susisiekimo ministerija, tačiau tuo pačiu ministerija kelia šiai įmonei ir komercinius uždavinius. Tad Susisiekimo ministerijos funkcijos prieštarauja viena kitai, nes neįmanoma ir nešališkai kontroliuoti strateginių įmonės veiksmų, ir kelti jai komercinius pelno siekimo uždavinius vienu metu.
Žinoti strateginę kryptį
Jau ne kartą aptarinėta situacija iš tikrųjų nėra labai sudėtinga. Dėl ekonominės aplinkos, veiklos modelių ir demokratinės brandos dabar yra pats tinkamiausias laikas pradėti ir valstybės valdomų įmonių pokyčius. LRTC, įgyvendinęs vos kelių žingsnių pokyčių programą, galėtų tapti geru pavyzdžiu sektoriui. Apie tai kalbama ir socialinių partnerių pasirašytame Nacionaliniame susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų – akcentuojamas poreikis gerinti konkurencinę verslo aplinką ir atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas.
Siūlome pradėti nuo aiškaus įmonės strateginių tikslų įvardinimo. LRTC iš tiesų yra strateginė įmonė, kuri valdo nacionalinės reikšmės infrastruktūrą, tačiau nėra įvardyta, kurios LRTC funkcijos yra išskirtinės reikšmės Lietuvos valstybei. Būtina atskirti, kas yra daroma siekiant gauti pelno, o kas – valstybės interesui.
Kai atskirti reiškia pagerinti
Atskirti „Mezon“ paslaugų teikimą nuo kitų LRTC veiklų jau kurį laiką ragina ir Konkurencijos taryba.
Šiuo metu LRTC teikia tokias paslaugas kaip radijo ir televizijos transliacijų perdavimas, interneto, išmaniosios televizijos ir duomenų perdavimas gyventojams ir verslui, infrastruktūros nuoma, įvairios IT paslaugos: interneto svetainių talpinimas, virtualūs serveriai, duomenų talpinimas, taip pat įvairios telefonijos paslaugos. Tad antras pokyčių žingsnis – atskirti LRTC išgrynintas strategines veiklas ir komercines paslaugas.
LRTC vykdoma veikla teikiant mobiliojo interneto „Mezon“ paslaugas prieštarauja ir Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms. Viena iš EBPO rekomendacijų – peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas ir, įvertinus įmonių vykdomas funkcijas, valdymą organizuoti taip, kad būtų įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai. EBPO rekomendacijomis siekiama sudaryti sąlygas efektyviam valstybės kontroliuojamų bendrovių valdymui, kita vertus, užtikrinti, kad tarp valstybės kontroliuojamų ir privačių ūkio subjektų būtų sąžininga konkurencija.
Atskirti „Mezon“ paslaugų teikimą nuo kitų LRTC veiklų jau kurį laiką ragina ir Konkurencijos taryba, kadangi esama situacija lemia galimai neskaidrų bei neracionalų valstybės išteklių naudojimą ir LRTC privilegijavimą.
Ateityje – kompetencijų koncentravimas
Siekiant pokyčių būtina suprasti, kad komercinę veiklą turėtų reguliuoti kita ministerija, o ne ryšių politiką formuojanti Susisiekimo ministerija. Pavyzdžiui, tai labai sėkmingai galėtų daryti Ūkio ministerija, kuriai Vyriausybė yra linkusi patikėti ir šioje ministerijoje sutelkti IT sektoriaus valdymą ir koordinavimą.
Tiek valstybė, tiek ir verslas turi siekti ilgalaikių ir tvarių pokyčių. Tad ketvirtas reikalingas žingsnis yra stiprios strateginės įmonės, kurioje būtų sutelkti visi valstybei svarbūs strateginiai telekomunikaciniai projektai, suformavimas.
Tokia įmonė būtų aiški Lietuvos strateginės infrastruktūros valdytoja. Jai netgi būtų naudinga turėti, pavyzdžiui, pelno nesiekiančios viešosios įstaigos statusą, atsisakant akcinės bendrovės statuso. Taip pat tokios įmonės ar viešosios įstaigos valdyme galėtų dalyvauti ir daugiau valstybės nacionaliniu saugumu suinteresuotų institucijų – ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas ar Krašto apsaugos ministerija.
Valdas Sutkus yra „Lietuvos verslo konfederacijos“ prezidentas.
