Kaip iš tikrųjų Lietuva įgyvendina ketvirtąjį ES paketą? Matome, kad vyksta reforma, organizuojamas funkcijų atskyrimas, sukuriamos trys dukterinės įmonės – „LG Cargo“, „LG Keleiviams“, „LG Infrastruktūra“. Formaliai reforma vyksta, tačiau taip pat matome, jog ir krovinių bei keleivių pervežimo funkcija, ir infrastruktūra toliau lieka motininės „Lietuvos geležinkelių“, kuriai ir priklauso visos trys naujos įmonės, rankose.
Kitaip sakant, nors ES reikalauja atsisakyti diskriminacijos rinkoje, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir toliau pati spręs, kaip rinką dalinti, kaip reguliuoti prieigą prie bėgių – kam leisti daugiau, kam mažiau jais važiuoti. Tuo tarp Lietuvoje veikiančios privačių vežėjų geležinkeliais įmonės sako, kad galimybės laisvai naudotis geležinkelių sistema neturi, joms trukdoma organizuoti pervežimus. Akivaizdu, kad po vykdomos reformos niekas nepasikeis – diskriminacinės sąlygos išliks, nors formaliai reforma ir infrastruktūros atskyrimas bus padarytas. Popieriuje ir spalvotose skaidrėse.
Neūkišką ir neatsakingą požiūrį į infrastruktūros atnaujinimą atskleidžia ambicingas bei tikrai būtinas Vilnius – Klaipėdos ruožo elektrifikavimas, kuris ženkliai padidintų krovinių pervežimo efektyvumą.
Į pervežimų geležinkeliais rinką neįleidžiami nauji vežėjai, nes „Lietuvos geležinkeliai“ rezervuoja sau infrastruktūrą ir naujiems vežėjams faktiškai nebelieka galimybių gabenti krovinius. Tačiau „Valstybės kontrolė“ atskleidė, kad didžiulė dalis rezervuotos infrastruktūros nepanaudojama – daugiau nei trečdalis, per 35 proc., numatyto krovinių gabenimo nevykdoma. Tai reiškia, kad valstybės įmonė, naudodamasi savo padėtimi, užsiima vietą ir laiką pervežimams geležinkeliais, tačiau to pati nedaro, o ir kitiems neleidžia. Tokiu būdu efektyviai nepanaudojama infrastruktūra, kurios kūrimui, remontui naudojamos valstybės valdomos įmonės lėšos, neišnaudojamos privataus sektoriaus galimybės, kurios kurtų darbo vietas, būtų mokama daugiau mokesčių į biudžetą.
Infrastuktūros priežiūros analizė rodo skaudžią ir grėsmingą situaciją, ką atskleidė ir Valstybės kontrolės auditas. 38 stotyse (iš 106) automatikos sistemos įrengtos prieš 35 ir daugiau metų. 237 geležinkelio kelio sankirtose su automobilių keliu (iš 389) pervažų signalizacijos sistemos įrengtos daugiau kaip prieš 20 metų. 84,8 proc. kontaktinio tinklo įrenginių (išskyrus kontaktinį laidą) tarnavimo laikas (iki 40 m.) yra pasibaigęs. Eksploataciniai terminai, nekalbant apie garantinius, yra seniai pasibaigę.
Nepaisant to, infrastruktūros tvarkymui, atstatymui skiriama vos trečdalis sumos, reikiamos kokybiškam tinklui sukurti. Trečdalyje kelių yra susikaupę neatlikti darbai. Ką tai reiškia? Mažinami leidžiami traukinių greičiai. Auga vežimo kaštai, krenta pervežimų kokybė. Didėja traukinių nusidėvėjimas, avarijų rizika, kt.
Neūkišką ir neatsakingą požiūrį į infrastruktūros atnaujinimą atskleidžia ambicingas bei tikrai būtinas Vilnius – Klaipėdos ruožo elektrifikavimas, kuris ženkliai padidintų krovinių pervežimo efektyvumą. Apytikslė projekto vertė 250 mln. eurų, projektas dalinai finansuojamas ES fondų lėšomis. Nors konkursas buvo paskelbtas dar 2017 m. gruodžio mėn., jis iki šiol neįvyko - pasiūlymų pateikimo terminas nuolat nukeliamas, konkurso pabaiga neaiški, konkurso dalyviai neatskleidžiami, viskas laikoma paslaptyje – tokia migla tęsiasi jau dvejus metus. Tuo tarpu kaimynai latviai taip pat elektrifikuoja savo geležinkelių infrastruktūrą ir gali tapti gerokai patrauklesni, nei lietuviai. Dvejus metus marinuojamo konkurso sąlygos net neatitinka tarptautinių standartų ir Tarptautinės inžinierių federacijos FIDIC Geltonosios knygos. Artėja projektui numatytų ES lėšų panaudojimo laikotarpio riba ir kyla realus pavojus, jog, tokiais tempais dirbant, laikas bus pradelstas ir šias lėšas teks grąžinti.
Kažkada kalbėta apie „Lietuvos geležinkelius“, kad tai yra pagal savo ydingą tvarką ir papročius veikianti savotiška valstybė valstybėje. Su tuo kovojant buvo paskelbtas skaidrumo ir efektyvumo vajus. Tačiau dabartinė padėtis primena klasikinę situaciją, kai žuvus vienam drakonui, pabunda kitas.
Valdas Sutkus yra Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
