Pirmiausia VSD „analitikai-žvalgai“ meistriškai supainiojo metus ir laiką, kuris šioje istorijoje yra esminis. 2007–2012 m., kai aš buvau dienraščio „Lietuvos žinios“ generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius, Tomas Dapkus dirbo LRT, vedė populiarią Lietuvos radijo laidą, į kurią dar nuo mano redaguojamo savaitinio žurnalo „Ekstra“ laikų (1998–2007 m.) dažnai buvau kviečiamas ir aš. Išskirtinės laidos temos būdavo politikų ar teisėjų korupcija, o po pulkininko Vytauto Pociūno žūties – VSD ir Generalinės prokuratūros kritika.
Visiškai iš piršto laužtas prasimanymas, kad „Lietuvos žinių“ turiniui įtaką galėjo daryti kokia nors jėga iš pašalies. Ne mažesnė nesąmonė, kad „Lietuvos žinios“ galėjo konkuruoti su BNS – kaip gali konkuruoti dienraštis ir naujienų agentūra?
Dar didesnis melas, jog mano ir „Lietuvos žinių“ taikiniais buvo 15min, Tomas Balžekas (su kuriuo niekad nebuvau susidūręs, tik žinau, kad tai gabus naujos kartos žiniasklaidos vadybininkas), o ypač – „Lietuvos rytas“, kuriame aš dirbau 11 metų ir kuriam aš visuomet liksiu dėkingas. Ar saugumiečiai bando mane sukiršinti su buvusiais kolegomis ir draugais?
Bet tiesa yra tokia: man pavyko „Lietuvos žinių“ spausdinimą perkelti į „Lietuvos ryto“ spaustuvę abiems pusėms naudingiausiomis sąlygomis. Tai kokia čia konkurencija ar oponavimas?
Ironiška, kad vienintelė žiniasklaidos priemonė, kuriai oponavo mano vadovaujamos „Lietuvos žinios“, buvo LRT, dėl ko dienraštis buvo pripažintas neetišku ir LRT vadovybės nurodymu išmestas iš spaudos apžvalgų, o aš – iš nuolatinių Lietuvos radijo politikos komentatorių. Tuo tarpu, kaip atskleidžia VSD pažyma, „MG Baltic“, LNK ir LRT vadovybę siejo kolegiški santykiai ir bendri projektai.
Jeigu tokiomis saugumiečių klastotėmis ir sapnais paremtas visas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas, tai tiek jis ir tevertas. Ponas V.Bakas, baigęs kadenciją, galės įsidarbinti VSD.
