Duona – vienas svarbiausių maisto produktų. Kun. dr. Martynas Liuteris paaiškino, kad „kasdiene duona vadiname visa, kas reikalinga kūnui išlaikyti: valgį, gėrimą, rūbus, apavą, namus, sodybą, laukus, gyvulius, pinigus, turtą, gerą vyrą ir gerą žmoną, gerus vaikus, gerą šeimyną, gerą ir teisingą valdžią, gerą vyresnybę, gerą orą, ramybę, sveikatą, dorą, garbę, gerus draugus, ištikimus kaimynus ir panašius dalykus“.
Iš kviečių, kvietrugių, rugių, rapsų yra gaminamas biokuras – bioetanolis. Ekologizmo dogmatikai skelbia, kad su biokuru galime važiuoti pigiau, kvėpuoti švaresnį orą, mažinti savo priklausomybę nuo augančių naftos kainų, remti ir skatinti vystytis šalies žemės ūkį. Deja, biokuras iš maisto produktų visame globaliame pasaulyje sukelia ne tik maisto kainas į kosmines aukštumas, bet ir dar padidina badaujančių bei iš bado mirštančių milijonines gretas.
Pagoniškų deivių ir dievukų – giltinės, laumės, koleros, krūminio, bičbirbio, drebkulio, sručio, velnio... nostalgiški baltai, cinikai ir kiti su mūsų planeta save nesiejantys asmenys gali sakyti, kad mes duonos (daug) nevalgome. Mes gaminame tradicinius lietuviškus patiekalus iš bulvių. Tik įdomumo dėlei, Lietuvoje bulvės paplito maždaug prieš 200 metų, nors bulvė buvo sukultūrinta jau prieš keletą tūkstančių metų. Prūsijos karalius net kariuomenę pasitelkęs vertė kaimo žmones auginti bulves, taip buvo beveik pašalintas bado pavojus.
Dieve, Tu želdai augalus žmonių reikalams, kad jie augintųsi maisto iš žemės ir duonos, kuri stiprina gyvastį. (plg. Psalmė 104, 14-15)
Senieji Šventraščio aiškintojai suprato, kad duona yra Dievo išminties alegorija ir Jėzus Kristus pats sako: „Aš esu gyvoji duona“ (Jn 6,51). O Kristaus pasekėjai krikščionys mums atnešė raštą, švietimą, pagyvino amatus, prekybą, jie yra tikrosios demokratijos kūrėjai ir apsauga.
„Progresyvi“, racionaliu žmogaus protu pagrįsta komunistinė-komjaunuoliška sistema be religinės „tamsos“, pareikalavusi 100 milijonų (fašizmas – 20 milijonų) žmonių aukų, parodė, kad be tikro ir gyvo (pasi)tikėjimo Dievu, be paklusnumo Jo įsakymams žmonija praranda orientaciją ir tampa laukine banda.
Ir mūsų laikmečio – naujosios pasaulio tvarkos – pelningų ideologijų kūrėjai be jokio mokslinio pagrindo, o tik su apgaulingai ir gražiai skambančiais pavadinimais, kaip „ekologija“, „žmogaus teisės“, „tolerancija“, „lygybė“ veda žmoniją į katastrofą. Su šiomis diktatoriškomis ir neetiškomis pseudovertybėmis yra naikinamos šeimos bei visa visuomenė. Faktus, argumentus, patirtis pakeitė klastotėmis, propagandomis bei daugumos nuomonėmis. Taip su išplautomis smegenimis nekritiška, nesąmoninga liaudis tampa aktoriaus ir bardo Andriaus Kaniavos protesto dainos žodžiais „Dvasios našlaičiais“.
Mus, Dieve, globok, mus Dieve, užstok, taku vedžioki teisiuoju,
Būk duona skalsia, tyra versme, mus laimink žodžiu savuoju.
(Iš giesmyno „Krikščioniškos giesmės“ Nr. 183)
Dievas teesie mums kaip duona, kuri pasotina, – kaip vanduo, kuris atgaivina.
Dievas teesie mums kaip žemė, ant kurios stovime, – kaip oras, kurį kvėpuojame.
Dievas teesie mums kaip namas, kuriame jauku, – kaip saulė, kuri apšviečia ir šildo.
V.Žielys – Jelis yra evangelikų liuteronų kunigas.
