Dalyvavęs Seimo komisijai, vykdžiusiai tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo veikimo Lietuvoje, turiu pripažinti, kad įrodymų, nurodančių apie tiesioginį Lietuvos dalyvavimą šioje „antiteroristinėje“ veikloje buvo nemažai. Bet dabar aš ne apie tai.
Dabartinės valdžios reakcija, ar tiksliau jokios reakcijos nebuvimas, į faktą, jog EŽTT atmetė Lietuvos ieškinį dėl ČŽV kalėjimo eilinį kartą parodo mūsų valstybę valdančių žmonių abejingumą ar nesusigaudimą, kas vyksta. Teismas atmetė ieškinį aiškiai pasakydamas, kad yra pakankamai įrodymų, jog Lietuvoje ČŽV kalėjimas buvo. O mes ne tik, kad nepripažįstame savo kaltės ar atsiprašome už klaidas, mes, tiesiog, „dedam“ į krūmus.
Nenoriu leistis į ilgus samprotavimus, ar tai buvo teisingas tuometinės valdžios žingsnis būtent tokiu būdu prisidėti prie visuotinės kovos su terorizmu ir leisti Lietuvos teritorijoje steigti slaptą kalėjimą, tačiau tai, kad mes neigiame šio fakto buvimą net mums pateikus neginčijamus įrodymus, rodo ne tiek mūsų valdžios bejėgystę, kiek sąmoningą siekį nuslėpti tikrąją tiesą ir tikruosius šios istorijos dalyvius.
Mane glumina tai, kad iki šiol niekas nepareikalavo atsakymų, kas leido įkurti tokią įstaigą, kokiais argumentais tuomet buvo remtasi. Visi to meto ir šių sprendimų priėmimo autoriai yra gyvi ir šiandien gyvena Lietuvoje. Atsakymų nėra, vien tik aklas neigimas. Visas pasaulis sako turintis įrodymų, o mes neigiame. Čia tokiu būdu mes vykdome savo nuoseklią užsienio politiką? Čia taip mes prisidedame prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo?
Po galais, jei aukščiausi valstybės vadovai, tuo metu buvę valdžioje sako nieko nežinoję, tai , kas tada valdo mūsų valstybę? Kas tuomet priiminėjo tokius sprendimus ir kam šiandien naudinga, kad EŽTT sprendimai Lietuvai būtų atmesti? Kieno leidimu į Lietuva atvyksta netikrinami lėktuvai ir žmonės? Tuomet kas yra tikrasis šeimininkas mūsų šalyje? Užsienio tarnybos? VSD? Kieno tai savivalė? Kas davė tokį įsakymą? Kas galėtų paneigti, kad kažkas labai neblogai finansiškai pasipelnė iš šio slapto projekto, žinodamas, kad tai niekada neiškils į viešumą?
Kur žiūri Prezidentė D.Grybauskaitė, Užsienio reikalų ministerija kasdieną gražiai kalbantys apie Lietuvos tarptautinę reputaciją? Kodėl taip sutartinai tyli žiniasklaida? Ar tai toks nesvarbus Lietuvai įvykis, ar baimė net užsiminti apie tokius dalykus? Ar kas susimąstė, kokiu muilu mums reikės išsivalyti savo mundurą ir apginti Lietuvos, kaip suverenios valstybės, veikiančios tarptautinėje arenoje garbę? Ir ar būsime ateityje vertinami kaip garbingi partneriai?
Garbinga išeitis yra tik viena. Atvirai ir tiesiai paaiškinti šio sprendimo motyvus, pateikti argumentus, kuriais remiantis buvo padarytas toks sprendimas (argumentų, ir gana rimtų, tuometinėje situacijoje buvo) ir atsiprašyti. Atsiprašyti, pripažįstant, kad tai buvo klaida.
Kol neatsakysime į šiuos klausimus, negalime būti tikri, kad tai nepasikartos ir kažkas nematomas šeimininkaus Lietuvoje kaip savo kieme? Baisu, tačiau šis faktas puikiai rodo, kad mes nesame laisvi ir nepriklausomi, todėl mums turėtų būti garbės reikalas patiems sužinoti tiesą, kad ir kokia ji karti būtų ir ją atskleisti. Ar ir vėl viską paslėpsime po valstybės paslapties skraiste, nes taip lengviausia paslėpti visus „galus“. Ar sugebėsime rasti atsakymus, ar ir toliau leisime, kad Lietuva ir mes visi būtume kažkieno kišenėje?
Valentinas Mazuronis yra kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.
