Atidžiau įsigilinus į siūlomus pakeitimus, jie neatrodo taip baisiai, kaip, kad kai kurie nori, kad juos matytume. Reikia pripažinti - tai labai modernus, šiuolaikiškas ir naujoviškas, galbūt net kitas valstybes lenkiantis modelis. Ar jis neatitrūkęs nuo realybės? Galbūt tam tikrose vietose, tačiau tam ir turime Trišalę Tarybą, Vyriausybę, Seimą ir kitas suinteresuotas organizacijas ir institucijas, kurios privalo atidžiai viską išnagrinėti ir suderinti nuostatas, kad darbuotojas nebūtų iš darbo išmetamas į gatvę be garantijų ir apsaugos, o darbdavys galėtų laisviau kurti įvairių formų darbo vietas nebijodamas persekiojimo, jeigu verslas nenusiseks.
Ekonomistai žada, kad naujasis kodeksas padės kurti naujas darbo vietas, pritraukti užsienio investicijas – o juk tai ir yra geriausias didesnių atlyginimų ir geresnės darbo aplinkos garantas.
Kas geriau šiandien: ar neturėti darbo, bet džiaugtis dabartinio Darbo kodekso teikiamomis garantijomis, ar turėti galbūt mažesnes garantijas, bet turėti ir darbą?
Kas geriau šiandien: ar neturėti darbo, bet džiaugtis dabartinio Darbo kodekso teikiamomis garantijomis, ar turėti galbūt mažesnes garantijas, bet turėti ir darbą?
Renkuosi turėti darbą, net jeigu dėl to ir padidėja tikimybė, kad jį keisiu dažniau nei norėčiau. Tai neturėtų gąsdinti. Kalbama, kad tam tikrų specialistų darbo rinkoje jau dabar trūksta, jeigu bus daugiau įvairių darbo vietų, trūks vis daugiau darbuotojų, o kai įsisuks konkurencija dėl darbuotojų – kils ir algos. Tai neišvengiama ir manau, kad dauguma darbuotojų mielai sutiktų būti „medžiojami“ darbdavių, viliojami didesniais atlyginimais nei dirbti vienoje vietoje žinodami, kad be šitos darbovietės jie daugiau nebeturėtų kur eiti.
Pripažinkime sau, kad esame įstrigę pasenusiuose darbo santykiuose, kurie nebeatspindi dabartinės realybės, paskutinių 10 metų didelių pokyčių.
Pasaulio banko „Doing Business“ vertinimu, Lietuva yra šešta nuo galo valstybė Europos Sąjungoje ir 127 iš 183 pasaulio valstybių pagal darbo santykių lankstumą. Europos Komisija ir investuotojai ragina lankstinti darbo santykius, kad padidėtų našumas ir konkurencingumas. ES šalys imasi darbo santykių reguliavimo reformų, nes be jų ekonomika neišjudinama iš vietos. Pripažinkime sau, kad esame įstrigę pasenusiuose darbo santykiuose, kurie nebeatspindi dabartinės realybės, paskutinių 10 metų didelių pokyčių.
Sovietmečio Darbo kodeksas kai kuriais atvejais buvo net šiek tiek lankstesnis nei dabartinis, tačiau abu jie dvelkia noru sureguliuoti kiekvieną darbdavio ir darbuotojo santykių aspektą. Abu persmelkti prieš 40 metų vyravusio sovietinio mentaliteto, nepasitikėjimo žmonių galimybe pasirūpinti savimi, prielaida, kad darbdavys tėra išnaudotojas, kurį reikia pažaboti.
Tol kol į darbdavį žiūrėsime, kaip į išnaudotoją, o į darbuotoją, kaip išnaudojamąjį – tol ir trypčiosime vietoje. Jei ir toliau galvosime, kaip sovietmečiu, tai ir gyvensime, kaip sovietmečiu. Pasaulis pasikeitė – privalome keistis ir mes.
