Lygiai toks pat žiniasklaidos spaudimas, ta pati retorika buvo naudojama verčiant iš posto tuometinį Lietuvos prezidentą Rolandą Paksą. Ir slaptas pažymas bei pokalbių įrašus, surinktus VSD, platino tarsi nežinia kas.
Taigi, kas vyksta šiandien? Politinis apsivalymas ar eilinė politinė kova, siekiant perskirstyti politinę bei ekonominę įtaką?
Atsimenant keistą, staigų ir sunkiai suprantamą atlyginimų pakėlimą prokurorams bei kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams, panašu, kad vykstančiam karui dėl ekonominės bei politinės įtakos perėmimo buvo ruoštasi ilgai ir kruopščiai. Akivaizdu, kad buvo ruošiamasi ne tik įtakos perėmimui, bet ir artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams, o ypač prezidento rinkimams. Taigi viskas, kas šiandien vyksta Lietuvoje – tai karas dėl prezidento posto ir valdžios perskirstymo.
Artėjantys prezidento rinkimai Lietuvoje bus išties labai svarbūs. Svarbūs, nes keisis dešimt metų poste buvusi Prezidentė ir visa Jos aplinka.
Matau galimus tris įvykių plėtojimosi scenarijus šiuose rinkimuose, kurių užuomazgos šiandien yra ne tik kuriamos, bet ir aktyviai įgyvendinamos formuojant visuomenės nuomonę.
Scenarijus pirmas: „Išeiti iš valdžios, joje pasiliekant“.
Per devynis Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metus buvo visko: biografijos faktų slėpimas, pokiliminiai politiniai susitarimai, sunkiai paaiškinami ekonominiai bei finansiniai sprendimai, dirbtini nacionalizavimo bei bankroto sukėlimo atvejai. Taigi Prezidentė ir daugelis šiuose procesuose dalyvavusių veikėjų darė ir darys viską, kad niekas nesikeistų ir niekas nesiaiškintų, kas gi vyko iš tiesų. Tam reikalingas įpėdinis, kuris už paramą rinkimuose „pridengtų“ viską, kas vyko ir toliau vykdys tokią pačią politiką. Tokių galimų kandidatų yra keletas, apie kuriuos jau šiandien formuojamas teigiamų lyderių įvaizdis. Lyderių, kurie, neva, tinkamiausi užimti Lietuvos prezidento postą.
Scenarijus antras: „Jėgos struktūros (Eks-komisarų klubas) ima valdžią“.
Per dvidešimt aštuonis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus, jėgos struktūrų atstovai pajuto savo politinę jėgą. Vykdydami politinius užsakymus bei kurdami slaptas pažymas ar bylas pagal nurodymą, jie suprato, kad tokiomis priemonėmis jie gali ne tik versti iš posto aukšto rango valdininkus ar politikus, bet net patį Lietuvos prezidentą. Kuo daugiau politikai naudojosi šių struktūrų paslaugomis, tuo politiškai stipresnėmis to struktūros jautėsi.
Manau, kad per ateinančius prezidento rinkimus, tai bus labai stipri ir gerai organizuota jėga, kuri jau turi ir savo kandidatus, ir reikiamą organizacinę bei finansinę paramą. Rimtas parengiamasis darbas jau vyksta, naudojant visas šiai grupei prieinamas priemones.
Eks-komisarų atstovo laimėjimas reikš dar didesnį jėgos struktūrų politinį sustiprėjimą bei Lietuvos judėjimą policinės valstybės link.
Scenarijus trečias: „Permainų judėjimo susikūrimas“.
Artėjantys prezidento rinkimai Lietuvoje, tai šansas keisti situaciją mūsų valstybėje. Tai šansas ne tik suprasti būtinybę, bet ir realiai stiprinti Lietuvos valstybę. Per pastaruosius dvidešimt aštuonis metus mes pilnai neišnaudojome galimybės sustiprinti valstybę ir suvienyti tautą. Mūsų lyderiai pykosi ir kovojo tarpusavyje, dirbtinai ieškojo ir tebeieško priešų tarp savų. Mes tapome nykstančia valstybe bei išsivaikčiojančia tauta.
Lietuva privalo pasinaudoti galimybe vėl susivienyti ir keistis. Būtina telkti, o ne skaldyti verslą ir politikus, darbdavius ir dirbančiuosius, jaunus ir patyrusius. Tikslas turi būti vienas – stiprinti Lietuvos valstybę ir tautą.
Tam tinka tik trečiasis prezidento rinkimų scenarijus.
Ar šiuo keliu mes pasuksime, priklauso tik nuo mūsų.
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento ALDE frakcijos narys.