Išeina savotiškas uždaras ratas, ir stebint diskusijas šiuo klausimu panašu, kad jos jau seniai peržengė padorumo ribas ir tapo keiksmų, kaltinimų ir patyčių srautu vieni kitiems. Rusijos agresijos akivaizdoje mūsų tauta, rodos, jau buvo susitelkusi. Bijau, kad toks buldozeriu prastumtas sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę galėjo suskaldyti. Grėsmės akivaizdoje neatsižvelgti į pilietinę nuomonę nėra išmintinga ir teisinga.
Gaila, nes juk viską galima buvo padaryti daug ramiau ir protingiau.
Vietoj to, kad būtų susimąstyta, kaip šauktinius grąžinti buvo nuspręsta eiti paprasčiausiu ir pačiu blogiausiu keliu – be diskusijų, be skaičiavimų ir per prievartą.
Aš galiu suprasti, kodėl staiga prireikė šauktinių: turint tokį katastrofišką kariuomenės dalinių užpildymą ir garsiai žvangant ginklams vos mums už sienos, kariuomenės iš šalies vadovai nusprendė, kad reikia imtis skubių žingsnių šiai padėčiai taisyti. Nors esu profesionalios kariuomenės ir visuotinio karinio rengimo (nepainioti su šauktinių kariuomene) šalininkas – tebūnie, reikia tai reikia. Tačiau vietoj to, kad būtų susimąstyta, kaip šauktinius grąžinti buvo nuspręsta eiti paprasčiausiu ir pačiu blogiausiu keliu – be diskusijų, be skaičiavimų ir per prievartą. Toks kelias negalėjo neiššaukti pykčio visuomenėje.
Sprendimas buvo skubus ir neapgalvotas, tai rodo daug detalių.
Sprendimas buvo skubus ir neapgalvotas, tai rodo daug detalių. Daugelis jau buvo išsakytos ir nėra reikalo kartotis, tačiau bene geriausiai išryškėjo finansų klausimas. Iš karto po garsiojo vasario 24 d. VGT posėdžio kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas žurnalistams teigė, kad papildomos ginkluotės ar infrastruktūros nereikia, o šauktiniams parengti reikės 35 mln. litų. Nežinia kodėl kariuomenės vadas skaičiavo litais, bet netrukus „išlindo“ kiti skaičiai: 10 mln. eurų, 30 mln. eurų, dar kitame tekste – 35 mln. eurų, o paskutinis skaičius iš krašto apsaugos ministro Juozo Oleko – 20 mln. eurų. Taip ir nebegali suprasti kiek iš tiesų tų pinigų reikės, kiek jų bus skirta ir kaip jie bus panaudojami.
Kad ir kaip ten būtų, 20 mln. eurų yra nemaži pinigai. Krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus pateikė ir kitą skaičių: norint 2015 m. šauktiniams kas mėnesį mokėti 138 eurų reikės 1 mln. eurų. Nežinau kokiais skaičiavimais čia remiamasi, bet čia ir slypi mano idėjos esmė: reikėjo imtis ne prievartos grąžinti šauktinių kariuomenę, o paskelbti viešą šaukimą visiems, kas tinkami tarnybai – ateikite į kariuomenę savu noru, mokėsime po 300 eurų ar daugiau. Tai jau būtų labai neblogas paskatinimas ką tik ar neseniai mokyklą baigusiam.
Tarkime VGT paskelbia, kad kariuomenės situacija labai bloga, o priešas nesnaudžia, todėl iki rudens mes laukiame 3 500 savanorių į kariuomenę. Be jokių gąsdinimų apie „loteriją“. Ar būtų pakakę atgimusio patriotizmo 3 500 savanorių atsirasti? Nežinau, bet per trumpiausią įmanomą laiką turėjo būti pradėta plati viešinimo kampanija (kaip, kad buvo su euro įvedimu – informacijos nebuvo galima išvengti), paraginti visus visuomenės atstovus prisidėti prie savanorių kvietimo, pasiūlyti savanoriams didžiausią įmanomą atlyginimą, akyliau peržiūrėti visas socialines garantijas, kurios būtų papildoma motyvacija einantiems atlikti tarnybą ir aiškiai viską sudėlioti dar iki paskelbiant tokį kvietimą.
Galima pasinaudoti plačia ES patirtimi organizuojant tokias pajėgas savanoriškais pagrindais: ne uždaryti jaunuolius 9 mėnesius į kareivines, o organizuoti savotiškas pratybų savaites.
Šioje vietoje būtų galima nesustoti, o pasinaudoti plačia ES patirtimi organizuojant tokias pajėgas savanoriškais pagrindais: ne uždaryti jaunuolius 9 mėnesius į kareivines, o organizuoti savotiškas pratybų savaites, savaitgaliais tarnaujantiems leisti būti namuose su šeima, galbūt dėl to prasitęstų tarnybos laikas, bet ekonominiai ir kiti dalykai tai atsvertų – tai būtų savotiškos darbo vietos, savotiškas tarpinis variantas tarp profesionalios ir atgyvenusios dvasios šauktinių kariuomenės.
Nors savanoriui atlyginimas būtų kelis kartus didesnis nei siūloma mokėti dabar, tačiau būtų sutaupyta įvairioms kompensacijoms darbdaviui (savanoriais eitų tie, kurie neturėtų, bet ieškotų darbo arba turėtų nestabilų darbą, kurio galėtų atsisakyti), būstui išlaikyti, už šildymą mokėti, nereiktų savanorių šauktinių išlaikyti savaitgaliais ir t.t.
Manau, kad 3500 savanorių būtų atsiradę, būtų kainavę ne daugiau nei bus išleista dabar, o visuomenė būtų turėjusi laiko tinkamai nusiteikti, pasiruošti ir įsisąmoninti, kad kariuomenei labai reikia karių, o tarnyba yra garbingas ir gerai apmokamas darbas.
Kariuomenė gautų ne 3500 prievarta atvestų jaunuolių, o savu noru atėjusių, motyvuotų, savo šalį ginti pasirengusių karių. Rezultatas toks pats, o pasekmės visiškai skirtingos: nebūtų jokio nereikalingo pykčio ir kaltinimų bailumu ar militarizmu. Mes visi mylime ir turime ginti mūsų Tėvynę, bet ruoštis tai gynybai reikia išmintingai ir apgalvotai. Taip darydami tik padidinsime pagarbą kariuomenei ir vienas kitam.
