Naujoji mokytojų etatinio apmokėjimo struktūrą yra išdiskutuota tiek jos skeptikų, tiek tų, kurie ją vadina būtinąja reforma. Aš ne apie tai... Šiandien aš noriu kalbėti apie tokį gal nuvalkiotą, bet, deja, vis rečiau sutinkamą valdžioje žodį, kaip vertybės, bendražmogiškumas, pagarba.
Neslėpsiu, mano pasvarstymus mokytojų tema didžiąja dalimi išprovokavo žinia, kad šią bemiegę naktį streikuojantys mokytojai praleido Švietimo ir mokslo ministerijoje, o labiausiai šokiravo, kad ministrė net nesiteikė su jais susitikti. Ponia Petrauskienė eilinį kartą parodė savo aroganciją, kurią ji matyt, painioja su savo, kaip ministrės orumu.
Visi mes puikiai atsimename, kad vienas iš šiandieninės Vyriausybės prioritetų buvo kelti mokytojų autoritetą ir dėti visas pastangas, kad ilgainiui ši profesija taptų prestižine. Pastarieji įvykiai parodė, kaip pati ministrė J.Petrauskienė žiūri į šią profesiją: mokytojai liko nuvertinti, tiesiog „pakišti po plintusu“. Štai kokį pavyzdį ponia visų Lietuvos Mokytojų, Dėstytojų, Mokyklų ir Universitetų vadovė rodo jaunajai kartai, dėl kurios gerovės ir ateities, iš esmės, ši reforma ir daroma.
Džiugina bent tai, kad toks valdžios požiūris į mokytojus sukėlė atgarsius visuomenėje. Ketvirtadienį prie Seimo susirinko mokiniai palaikyti savo mokytojų teigdami, kad nebegali daugiau tylėti. Vaikai negali tylėti, o ministrė gali. Ji ne tik tyli, bet apsiginklavusi jai būdinga arogancija ir pamynusi elementarų žmogiškumą, demonstratyviai rodo panieką kitaip manantiems. Įdomu tai, kad pasipūtusią ministrę palaiko ir premjeras, kuris mėgina apeliuoti į streikuojančių mokytojų moralę. Taip ponia Petrauskienė ir jos užtarėjas parodo savo silpnumą ir visišką negebėjimą konstruktyviai spręsti iškilusių problemų. Ar gali žmogus negerbiantis kitų spręsti rimtas problemas?
Nežinau, kas vis dėl to privertė Ministrę ketvirtadienį nužengti nuo sosto ir visgi susitikti su streikuojančiais mokytojais – mokinių streikas, pasipiktinę streikuojančių mokyklų mokinių tėvai, o gal nežinia dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo ir premjero grasinimai atstatydinti, jei sprendimas bus J.Petrauskienės nenaudai. Tai jau neturi jokios reikšmės. Geri ketinimai, žmogiškumas ir elementarus padorumas nebuvo parodyti. Momentas praleistas. Kaip ir praleista galimybė įrodyti, kad Vyriausybė daro viską, kad mokytojo profesija taptų prestižinė, pritraukianti stiprius, atsidavusius savo darbui specialistus.
Esu įsitikinęs, kad ne aš vienas manau, kad išmušė ministrės J.Petrauskienės valanda. Negalinti, nenorinti ir žmonių (savo kolegų) negerbianti ministrė turi trauktis. Aš netikiu, kad taip besielgiantis pareigūnas gali padaryti mokytojo profesiją prestižine. O jūs vis dar tikite?
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento narys, kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus.
