Niekas nekelia klausimo ar reikia toliau stiprinti savo saugumą, gausinti kariuomenę, užpildyti nepilnos komplektacijos dalinius ir t.t. – būtinybė akivaizdi ir visiems žinoma.
„Ginti savo tėvynę – konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, – pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Faktas, kaip blynas, tačiau Konstitucinio teismo jau buvo išaiškinta – šauktinių kariuomenės atsisakymas neprieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, įmanomos alternatyvos, tačiau mes nematėme rimtų bandymų jas įvesti ir pritaikyti Lietuvoje.
Faktas, kaip blynas, tačiau Konstitucinio teismo jau buvo išaiškinta – šauktinių kariuomenės atsisakymas neprieštarauja Konstitucijai.
O, kad reikėjo kažką daryti buvo akivaizdu. Nereikia gaišti laiko ieškant kaltų, kas atsakingas už tai, kad iki Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios kariuomenės reikalai buvo antraeiliai.
Tiesiog pripažinkime, kad kalti buvome visi: tiek visuomenė, tiek politikai. Gerai, kad atsibudome, sutarėme didinti finansavimą, ieškome naujos ginkluotės, radome tam finansų, bet nuo praėjusių metų pradžios neteko matyti ar girdėti jokių koncentruotų bandymų spręsti profesionalių karių trūkumo kariuomenėje problemos. Toks jausmas, kad buvo patyliukais ruošiamasi grąžinti šauktinius ir net neieškoma alternatyvų, kurių tikrai yra.
Iš VGT narių pasisakymų aišku, kad pagrindinė priežastis grąžinti šauktinių kariuomenę – profesionalių karių trūkumas. Vadinasi, jeigu to trūkumo nebūtų, nereiktų ir šauktinių? Tai ar nereikėjo padiskutuoti, kaip tų profesionalų pritraukti, pasiaiškinti kodėl jų trūksta? Juolab, kad gyventojų apklausos rodo, kad pasiryžimas ginti savo šalį auga.
Karo atveju, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės. Vadinasi motyvacija yra. Kodėl tuomet trūksta karių? Vadinasi kariuomenėje kažkas ne taip, jeigu karjera joje netraukia. Galbūt per maži atlyginimai, galbūt per mažos socialinės garantijos, ne ten sudėti akcentai?
Labai teisingai pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas karybos ekspertas Deividas Šlekis sakydamas, kad Vakaruose rekrūtų ieškojimas komercializuotas: daug reklamos žiniasklaidoje, aktyvus kariuomenės atstovų agitavimas einant nuo durų prie durų, lankymasis mokyklose, siūlymai jaunuoliams pasirinkti kario profesiją.
Kariuomenė ten pristatoma, kaip kitokia, egzotiška, šiek tiek pavojinga, bet solidi ir gerai apmokama profesija, su karjeros galimybėmis ir t.t. Lietuvoje to nematėme, tebuvo tik pavienės iniciatyvos, skatinančios stoti į šaulius ar savanorius (kas irgi yra gerai, bet nepakankama). Tikrai tikiu, kad parengus gerą komunikacinę kampaniją galėtume sulaukti daug daugiau savanoriškai apsisprendusių tapti profesionaliais kariais. Bet čia jau kūrybiniai sprendimai, kuriems niekas nerado laiko? Šauktinius siūloma grąžinti nuo rugsėjo. Iki tol pasirengtum tokią agitacinę kampaniją (su dešimtkart mažiau lėšų)...
Kariuomenėje kažkas ne taip, jeigu karjera joje netraukia. Galbūt per maži atlyginimai, galbūt per mažos socialinės garantijos, ne ten sudėti akcentai?
Ne ką blogesnę idėją pasiūlė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis: šiuo metu Lietuvoje yra beveik 24 000 nestudijuojančių jaunuolių, nedirbančių ir netgi darbo neieškančių jaunuolių. Kodėl neieškoti galimybių šioje sferoje?
Čia jau aš pridėsiu, kad prievarta juos paimti į kariuomenę irgi nebūtų geras sprendimas, nes motyvacijos taip nesukursi (o motyvacijos akivaizdžiai jiems ir taip trūksta). Galėtų specialiai tam paruošti žmonės asmeniškai aplankyti kiekvieną jų, pasiūlytų gerus atlyginimus ir perspektyvas – tikrai atrastų daug norinčių. Tai būtų šimtą kartą teisingiau ir naudingiau pačiai valstybei. Sprendžiamos būtų net kelios problemos, ne tik karių trūkumas.
Galų gale, kokia čia idėja viską daryti loterijos principu? Todėl ir kilo pasipiktinimas, nes visuomenėje yra daug įvairių žmonių ir dalis jų tikrai naudingesni valstybei civiliniame gyvenime nei kariuomenėje. Kas bus su mažus vaikus turinčius tėvais? Kaip bus su jų paskolomis? Kiek bus mokama tarnybos metu? Beveik nemokama, kaip ir anksčiau? Su bankais kariuomenė sutars, kad jie palauktų?
Jei nebus atsakyta į šiuos klausimus, galiu garantuoti, kad atgims tai, kas buvo – tarnybos vengimas visomis priemonėmis. Prieš 10 metų kas nenorėjo tarnauti, tas ir sugalvodavo, kaip netarnauti. Tas pats bus ir vėl? Šauktinių reputacija sugrius vos dėl kelių pavyzdžių, kaip turtingi ir protingi išsisuko, o jeigu tave paėmė, tai jau pats, brolau, ir kaltas.
Dar vienas dalykas, kuris aktualus dabar, bet gal nebuvo aktualus anksčiau: lyčių lygybė. Ar grąžinus privalomąją tarnybą šaukiami būtų tik vaikinai? O kaip merginos? Nejau jos ne pilietės ir pareigos ginti Tėvynės neturi? Jos turės galimybę siekti mokslo ir eiti dirbti kada tik panorėjusios, tuo tarpu vaikinų pasirinkimas bus apribotas. Žinoma, ko čia žiūrėti per tą „europietišką“ prizmę jei Tėvynė pavojuje, bet moterys įrodė esančios ne ką prastesnės karės nei vyrai. Nematau prasmės jų nešaukti – jei jau šauktiniai – tai šaukim visus.
Tiesa, buvo nežymių bandymų pernai aktyvinti agitaciją į bazinius karinius mokymus, bet vėlgi – tik epizodiškai ir per silpnai. Skelbiama, kad norinčių juose padaugėjo, bet tai greičiau tebuvo natūrali reakcija į įvykius Ukrainoje. Baziniai mokymai, savanoriai ir šauliai – geras būdas rengti rezervą.
Sukurkime pusiau šveicarišką sistemą, kur kiekvienas pilietis privalėtų per metus bent dvi savaites praleisti kariniuose mokymuose.
Juk tai kita priežastis, kodėl reikėjo sugalvota grąžinti šauktinius. Per 9 mėnesius profesionalaus kario visiems laikams vis tiek neparuoši, o po devynių mėnesių jo vietą užims naujas žalias šauktinis. Tai ar ne geriau susikoncentruoti į kitas rezervo kūrimo formas? Norite prišaukti žmonių į savanorius? Nemojuokite žmonėms prieš nosį Konstitucija, o pasiūlykite ką nors daugiau, pavyzdžiui, savaitę ar dvi papildomų atostogų per metus.
Sukurkime pusiau šveicarišką sistemą, kur kiekvienas pilietis privalėtų per metus bent dvi savaites praleisti kariniuose mokymuose. Įtvirtinkime tai įstatymu. Parenkite išankstinius šaukimus, kas kada ir kur turi pasirodyti: visi bus pasiruošę, o savaitei kitai atitrūkti nuo darbo ir prisidėti prie šalies gynybos kiekvienas norėtų. Geriausia tai, kad būtų visuotinis minimalus pasirengimas. Štai tau ir žinia agresoriui – šaudyti mes mokame kiekvienas.
Idėjų čia gali prigalvoti įvairių, tik noro reikia, kurio, deja, nematome. Šiaip ar anaip, viskas dar bus sprendžiama Seime. Idėjų ir nuomonių šiuo klausimu tikrai netrūks. Faktas tik tas, kad kadrų klausimą kariuomenėje reikia spręsti greitai – čia VGT teisi, tačiau priemonė – šauktinių grąžinimas – mano nuomone, diskutuotina ir vargu ar efektyviausia.
Valentinas Mazuronis yra Europos Parlamento narys
