Europoje, palyginti su kitomis vietomis, moterų padėtis yra gera, tačiau vis dar kasdien susiduriame su pernelyg daug neteisybės, diskriminacijos ir smurto atvejų.
Tai patvirtina neseniai paskelbtas lyčių lygybės indeksas: ES bendras lyčių lygybės balas yra 67,4 iš 100 – per dvejus metus jis padidėjo, bet tik vienu punktu. Lietuvoje indekso balas yra 55,5.
Pernelyg daug moterų neturi pakankamų galimybių rinktis, kai reikia derinti darbą ir motinystę. 2018 m. beveik 4 iš 10 moterų (palyginti su mažiau nei 2 iš 10 vyrų) nurodė, kad savo darbą jos derino prie priežiūros pareigų. Todėl ES sutarėme dėl teisės aktų, kuriais skatinamas lankstumas ir sudaromos sąlygos geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir dalytis priežiūros pareigomis.
Nepaisant to, kad vis daugiau moterų yra įgijusios aukštą kvalifikaciją ir statistiniu požiūriu lenkia vyrus išsilavinimo srityje, tik 17 proc. vyresniųjų vadovų pareigų užima moterys. Kalbant apie vykdomuosius direktorius, tik 6,9 proc. tokių pareigų užima moterys.
Pernelyg daug moterų neturi pakankamų galimybių rinktis, kai reikia derinti darbą ir motinystę.
Šiandien sunku suvokti, kad moterų vidutinis valandinis užmokestis vis dar yra mažesnis, palyginti su vyrų. Dabartinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europoje yra stulbinami 16 proc.
Todėl Europos Komisija veiksmų plane ragino imtis konkrečių priemonių darbo užmokesčio skirtumui panaikinti.
Dabar reikia, kad ES šalys turėtų pakankamai politinės valios, kad būtų pašalintos kai kurių šių skirtumų kultūrinės priežastys. Tai nelengva užduotis Sąjungoje, kuriai būdinga gana didelė įvairovė.
Turime skirti dėmesio diskusijoms ir švietimui, kad tiek vyrų, tiek moterų dabartinis vaidmuo nekeltų nepatogumų, kad jie palaikytų vieni kitus ir suprastų, kad yra galimybė rinktis. Taip pat turime remti šias diskusijas įvairiais lygmenimis Europoje, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos suprastų, jog būtina remti infrastruktūrą, kuri leistų šeimoms priimti geriausiai jų poreikius atitinkančius sprendimus.
Tai ypač svarbu, nes kai kur matome nerimą keliančią tendenciją ir regresinį požiūrį į lygybę; tai ypač pasakytina apie populistus. Moterų teisės be reikalo naudojamos nesutarimus kurstančioms diskusijoms skatinti ir lygybės principui paversti ideologiniu klausimu. Mūsų pastangos nueina niekais, todėl kova siekiant pažangos tampa dar sudėtingesnė.
Moterys yra vidutiniškai labiau išsilavinusios nei vyrai, tačiau jų gebėjimai nėra iki galo išnaudojami.
Todėl labai svarbu, kad išrinktoji Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo pradiniuose politiniuose prioritetuose įsipareigojo siekti lyčių lygybės.
Pirmininkė remsis labiau lyčių požiūriu subalansuota Komisijos narių grupe ir tarnybomis, kuriose moterų vadovių skaičius pirmą kartą ES istorijoje pasiekė 40 proc. Tai neįvyko akimirksniu – toks tikslas buvo nustatytas 2014 m. ir jam pasiekti reikėjo nuolatinių pastangų.
Nelygybės kaina taip pat didelė. Moterys yra vidutiniškai labiau išsilavinusios nei vyrai, tačiau jų gebėjimai nėra iki galo išnaudojami. Iki 2050 m. pagerinus lyčių lygybės padėtį, būtų sukurta 10,5 mln. papildomų darbo vietų ir ES BVP padidėtų dar 9,6 proc. (t. y. 3,15 trln. EUR). Galiausiai teisingesnė ir atviresnė visuomenė, kurioje vyrai ir moterys būtų lygūs, būtų naudinga ne tik moterims, bet ir visiems ES gyventojams.
Vĕra Jourová yra už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė. Virginija Langbakk yra Europos lyčių lygybės instituto direktorė.
