Antradienį britų turistei Indijoje pavyko pabėgti nuo prievartautojų iššokant pro viešbučio langą. Deja, praėjusį savaitgalį to nepavyko padaryti šveicarei, nukentėjusiai nuo grupinio išžaginimo. Tai jau kelioliktas toks nusikaltimas po plačiai per pasaulį nuskambėjusio 23 metų studentės grupinio išprievartavimo atvejo Delio autobuse, kuris 2013 metų išvakarėse baigėsi mirtimi. Pastarasis įvykis sukrėtė visą Vakarų pasaulį, tačiau vietiniams tai tik eilinė „modernėjančios“ Indijos kasdienybė. Tiesa, pagaliau auganti vidurinioji Indijos klasė susivienijo ir dešimtys tūkstančių žmonių, įkaitant ir vyrus, išėjo protestuoti į gatves, kad jų balsas pagaliau dėl visuomenėje ir institucijose įsisenėjusios apatijos nusikaltimams prieš moteris būtų išgirstas. Deja, akivaizdžių pokyčių dar teks palaukti...
Indijos nacionalinio kriminalinių nusikaltimų įrašų biuro duomenimis, šalyje moteris išžaginama kas 20 minučių, dažniausiai skurdžios ir žemesnės kastos provincijose.
Indijos nacionalinio kriminalinių nusikaltimų įrašų biuro duomenimis, šalyje moteris išžaginama kas 20 minučių, dažniausiai skurdžios ir žemesnės kastos provincijose. Tiesa, apie didžiąja dalį seksualinių nusikaltimų yra nutylima dėl nuo seno įsivyravusio paniekinamo požiūrio į aukas. Oficialiai, rodos, tarsi nieko bloga nevyksta, moterys su giliomis žaizdomis ir toliau kenčia gyvenimą arba verčiau nusižudo. Pristatyti tyrimo duomenys toliau šokiruoja. Pasirodo, jog net 94 proc. aukų pažinojo savo žagintojus. Daugiausia jų – 1/3 – sudarė kaimynai, tačiau taip pat tėvai ar kiti giminaičiai. Indijos sostinėje, Naujajame Delyje, situacija yra viena blogiausių seksualinių nusikaltimų atžvilgiu. Daugiau nei 80% miesto gyventojų vienaip ar kitaip patyrė seksualinį priekabiavimą. Dėl šios priežasties vis daugiau moterų atsisako vienos vaikščioti ne tik vakarais, bet ir dienomis.
Deja, pranešimas apie išžaginimą policijai neužtikrina tinkamo atpildo nusikaltėliui. Prievartautojai dažniausiai išsisuka arba gauna švelnią bausmę. Tokie argumentai, kad vyras nusikaltimą vykdė būdamas girtas, gyvena toli nuo žmonos arba tai, kad turi išlaikyti šeimą, teisėjų akimis yra svarūs. Oficialiai Indijoje kastų diskriminacija draudžiama jau nuo 1955 m., tačiau neformaliai ji dar tvirtai laikosi. Pavyzdžiui, pasitaikydavo atvejų, kuomet kaltinamasis buvo paleidžiamas argumentuojant, jog aukštos kastos atstovas iš principo negalėjo išprievartauti žemai kastai priklausančiod moters, vadinamos dalit.
Iš tikrųjų žaginimų šešėlis, aptemdęs didžiausią pasaulyje demokratiją, atskleidžia ne tik moterų situaciją Indijoje. Tai taip pat akivaizdus pereinamojo etapo iš ekonomiškai besivystančios į išsivysčiusią tautą paveikslas. Tai istorija apie žmones, kurie kovoję su skurdžiu ir uždaru gyvenimu kaime, pagaliau atranda galimybę susikurti geresnį rytojų. Jauni vyrai, užauginti patriarchalinėje aplinkoje, keliasi į miestus, ieškodami savo laimės naujai industrializuotoje valstybėje. Apmaudu, tačiau su savimi taip pat persineša seksualinę frustraciją ir sampratos „vyro teisę į moterį“ stereotipą. Toks mentalitetas, šalia neefektyvios teisinės sistemos, kuri leidžia nusikaltėliams išsisukti be jokių pasėkmių, ir yra pagrindinė daugėjančių grupinio žaginimo atvejų priežastis.
Indijos paradoksas – moderni visuomenė su viduramžiška savimone?
Šiandien jau užaugo pirmoji indų visuomenės karta, skatinanti moteris siekti išsilavinimo, įsitraukti į darbo rinką, nebijoti grįžti sutemus iš darbų ar studijų, ar galiausiai – dėvėti vakarietiškų drabužių. Dar prieš dešimtmetį žemesnės viduriniosios klasės merginos nebūtų drįsusios palikti namų ir išvykti studijuoti. Nepaisant vienokių ar kitokių pastangų suaktyvinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, politikoje, versle ir akademiniame gyvenime, antrojoje pagal populiacijos dydį pasaulio šalyje vis dar stipriai įsišaknijusi patriarchalinė visuomenės savimonė su feodalinės santvarkos atributais. Jie neleidžia moterims gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Remiantis Jungtinių tautų indeksu 2011 m., Indijai teko tik 134 vieta iš 187 šalių vertinant bendrą moterų situaciją. Šalies rodiklis buvo blogesnis nei Saudo Arabijos, Irako ar Kinijos. Ir tai ne vien dėl gausaus žaginimų skaičiaus. Indijos nacionalinio kriminalinių nusikaltimų įrašų biuro duomenys rodo, jog moterys 2011 m. taip pat buvo grobiamos (19.4 proc.), žudomos dėl be perstojo reikalaujamo kraičio stokos (2.7 proc.), kankinamos (5.4 proc.), tvirkinamos (5.8 proc.). Labiausia keitėsi prekybos merginomis skaičius, kuris per metus išaugo net 122 proc. Moterų grobimo prostitucijos, vergystės ar net „ištekinimo“ tikslais akivaizdžiai yra didėjantis. Užsakymai pagrobti moteris dažniausi Indijos šiaurėje, kurioje dėl itin mažo moterų gimstamumo, vyrams sunku susirasti nuotaką. Populiarėjanti išeitis – žmoną už atitinkamą sumą tiesiog nusipirkti. Dažniausiai aukos būna jaunos merginos iš pietinio regiono, mat čia, dėl švelnesnio požiūrio į moteris, mergaičių išimtinai gimsta daugiau nei vyrų. Remiantis Census 2011 m. duomenimis, žemiausia vyrų ir moterų proporcija buvo Daman ir Diu federacijoje netoli Mumbajaus. Joje 1000 vyrų teko tik 618 moterų. Bendroji Indijos proporcija yra 1000:940. Palyginimui, Lietuvoje 2012 metais šis santykis buvo 1000:1154.
Pasaulį toliau šokirtuoja Indijoje gana paplitę moterų mirčių nuo ugnies atvejai – kasmet apie 100 tūkst. žuvusiųjų.
Pasaulį toliau šokirtuoja Indijoje gana paplitę moterų mirčių nuo ugnies atvejai – kasmet apie 100 tūkst. žuvusiųjų. Tikėtina, jog daugelis inicidientų yra susiję su reikalavimu sumokėti kraitį. Kai moteris teka, ji dovanoja savo vyro šeimai dovanų (drabužių, namų apyvokos daiktų, pinigų). Deja, tačiau dažniausiai kraičio reikalavimas nesibaigia su vedybų ceremonija. Vyro šeima net ir vėliau metai po metų primygtinai reikalauja materialiųjų gėrybių. Nenatūraliai mirčiai nuo nudegimų ar kūno sužalojimų, įvykstančių per pirmuosius septynerius vedybų metus apibūdinti, yra įvestas net apibrėžimas – „Kraičio mirtis“ (angl. dowry death). Moterų skaičiaus mažėjimui įtaką daro ir nuotakų susideginimai dėl priverstinių santuokų su tėvų numatytu jaunikiu. Ne tik kaimuose, bet ir miestuose artimiausi giminaičiai pasiryžę užmušti žmonas ir dukras, kad jos tik nesuterštų šeimos vardo. Pavyzdžiui, kartais tokia nekalta situacija, kai dukros išėjo pasivaikšioti ne su savo kastos vyrais, tapo nužudymo dėl šeimos garbės priežastimi. Vaikų vedybos irgi išlieka šiandieninės Indijos problema.
Mergaitės neturi teisės gimti?
Šalyje šokiruojamai auga moteriškosios lyties vaisių abortai ir ką tik gimusių mergaičių žudymai, kurie daromi dažniausiai, anytų, giminaičių ar kaimynų spaudimu. Skaičiuojama, jog apytiksliai net 2 mln. kūdikių per metus nužudoma vien dėl jų moteriškos lyties ( angl. sex-selective killings). Baisiausia, jog tai yra paplitę ne tik tarp skurdžių ir beraščių žmonių. Patriarchalinė samprata tebėra išlikusi net išsilavinusio Indijos elito aplinkoje. Pasiturinčių šeimų atstovės jaučia spaudimą „užtikrinti“ vyriškos lyties kūdikio atėjimą į pasaulį tam, kad būtų pratęstas šeimos vardas. Paveldima žemė, šeimos verslas ir protėvių papuošalai visada perduodami per vyriškąją liniją. Gimus tik dukroms, šeimos gėrybės, indų supratimu, pereitų į kitą šeimą. Žiauru pripažinti, tačiau poros šiandieninėje Indijos visuomenėje racionaliai skaičiuoja, jog mergaitės ekonomiškai nenaudingos. Joms reikia ir kraitį krauti, ir taupyti vestuvėms, o kur dar per ilgus metus protėvių užgyventas turtas nueis? Negi jį atiduosi į kitos šeimos vyro rankas?
Indija iš tiesų yra paradoksali šalis. Valstybė ekonomiškai labai sparčiai vystosi, išsilavinusių moterų skaičius didėja, jos skatinamos įsitraukti į darbo rinką. Net hinduizme garbinamos moteriškos dievybės. Deja, auksčiau minėtieji diskriminacijos faktai ir daugelis kitų, dar neaptartų šiame straipsnyje, patvirtina, jog Indijoje moters situacija išlieka itin pažeidžiama ir net viena prasčiausių pasaulyje. Iš tiesų, čia neretai karvės labiau gerbiamos ir vertinamos nei moterys...
Kas toliau?
Šalyje neabejotinai ir kuo greičiau reikia radikalios teisinės sistemos bei bausmių, už vykdomus nusikaltimus, reformos. Politikai žada sugriežtinti įstatymus ir pagreitinti baudžiamųjų bylų prieš moteris įgyvendinimą. Tačiau ar galima tikėtis akivaizdžių pokyčių, kai per pastaruosius rinkimus politinės partijos iškėlė net 27 kandidatus, kaltintus moterų žaginimu? O kur tie atvejai, kai moterys prievartaujamos, o po to ir nužudomos policijoje pačių pareigūnų? Bet kuriuo atveju, praėjusį mėnesį Indijos Vyriausybė pasiūlė įstatymo projektus, kurie turėtų sugriežtinti bausmes žagintojams. Projektai turi būti svarstomi šios parlamentinės sesijos metu. Tikėkimės, kad pagaliau bus pradėti statyti pirmieji pamatai namui, kuriame gyvendamos indės jaus pagarbą ir žmoniškumą...
Straipsnis parengtas pagal konferencijos „Moteris ir karjera“ pranešimus, vykusios š.m. kovo 8 d. Bangaloro mieste, Indijoje. Straipsnio autorė joje skaitė pranešimą „Moterys ir lyderystė Europoje“. Konferencijoje taip pat dalyvavo tokios asmenybės kaip Forbes žurnalo įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke 2012 išreitinguota į 80-ąją vietą Biocon savininkė Dr. Kiram Mazumdar Shaw, Indijos Bolivudo aktorė Priyanka Upendra bei kiti garbūs pranešėjai.
V. Ratkevičiūtė, tarptautinių santykių ekspertė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Indijoje.
