Vienintelė jo atrama – ramentas, dėl savo riboto mąstymo stengiasi visiems pakišti labai slidų ir nemenišką asmeniškai suvoktos objektyvios tikrovės kilimėlį. Jei bet kuri įgyvendinta idėja realybėje gali pavirsti nežinia kuo, tai tokio žmogaus idėjos yra iš anksto pavojingos, sujaukiančios ir supriešinančios žmonių protus. Tai – manipuliacijos, skirtos įsitvirtinti užimtame poste, taigi, labai savanaudiškos ir niekuo nepagrįstos. O pritariančiųjų, nors ir ne dauguma, visada atsiranda. Panašūs panašius traukia.
Tai rašydama turiu omenyje mūsų naujojo sveikatos apsaugos ministro porinimus, raginančius bent dviem dešimtmečiais grįžti į praeitį.
Atgaivinta senos sovietinės idėjos kopija negina pacientų ir jų teisių, medicinos paslaugų prieinamumo ir pilnatvės, pagarbos gydytojams, juolab kvailai skirstant juos į valstybinius ir privačius, nežada jiems mokėti keturgubai ar daugiau didesnių atlygimų, kad jie nesiblaškytų dirbdami keturis darbus ir kad nei vienam iš pacientų nekiltų mintis, atsilyginti „į kišenėlę“ papildomai.
Paslaugų teikimas privačiose ir valstybinėse įstaigose taip suplakamas, kad tūlas žmogus vargiai ką gali suprasti. Susirgus jam reikia gydytojo pagalbos šiandien, o ne po trijų ar dviejų mėnesių, todėl dar nepasirengęs mirti žmogus eina į privačią gydymo įstaigą, moka, kiek reikia, oficialiai, ir jam nusispjauti, kiek tai gydymo įstaigai ligonių kasos kompensuoja.
Šaknys glūdi kur kas giliau. Nekalbama, kad sveikatos sistemoje svarbiausias yra pacientas, kad nėra ilgalaikės sveikatos sistemos plėtros politikos tęstinumo, todėl naujai išrinktieji į valdžią, tenkindami savo interesus, trokšta žūtbūt pasireikšti. Nesvarbu, kaip.
Argi svarbu, kad nepriimta vertinti sveikatos pokyčių rezultatų, kurie pagrįstų gautą naudą arba skatintų ieškoti kitokių sprendimų. Tiek valstybinės, tiek privačios gydymo įstaigos yra lygiateisiai partneriai, nes jų bendras vardiklis yra pacientas.
Ar atlikti skaičiavimai ir tyrimai, kiek, pagal naujojo ministro idėją, reiktų pastatyti naujų poliklinikų, įsteigti naujų darbo vietų gydytojams, slaugytojams, koks turėtų būti biudžetas, kad pacientas bent kitą dieną užsiregistravęs gautų reikiamas gydytojo paslaugas ir galėtų atlikti tyrimus. Mistika! Kada pradėsim gerbti vieni kitus?
Užtat ramentu jaukiant visas tas plintančias kalbas apie valstybinį nemokamą gydymą suteikiama iliuzija, kad tai galų gale bus padaryta, ir visi bus laimingi, bus bent vienai kadencijai patenkinta ministro tuštybė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė
