Vos spėjo pasibaigti skandalais apaugęs atliekų rūšiavimo gamyklos konkursas, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus nugriaudėjo žinia, kad Vilniaus koalicija pašalino paskutines kliūtis atliekų deginimo gamyklos statybai Gariūnuose. Tai vis dėlto atliekos bus rūšiuojamos ar deginamos?
Pašaliniams stebėtojams turėjo atrodyti keistai. Prieš kelias savaites savivaldybė nusprendė, kad atliekas reikia rūšiuoti. Buvo paskelbtas konkursas, išrinktas nugalėtojas, su nugalėtoju pasirašyta sutartis, o paskui staiga patvirtinamos konkuruojančios deginimo technologijų iniciatyvos.
Gudručių verslininkų sąmokslas
Kova dėl atliekų prasidėjo dar gerokai prieš atliekų rūšiavimo gamyklos statybos konkursą. 2012 m. kovo mėnesį AB „Fortum Heat Lietuva“ ir AB „Lietuvos energija“ pasirašė ketinimų protokolą dėl kogeneracinės elektrinės Vilniuje statybos. Paprasčiau tariant, privatininkui nepavyko įsisprausti į Vilniaus miesto šilumos rinką savarankiškai, todėl teko pasitelkti galingą valstybės įmonę.
Taigi ponas meras Artūras Zuokas pradeda elektrinės Nr. 3 „gelbėjimo“ operaciją ir po Seimo rinkimų, padedant naujai Vyriausybei, randa gelbėtoją – AB „Lietuvos energiją“. Taigi tą pačią, kuri pasirašė ketinimų protokolą su AB „Fortum Heat Lietuva“, potencialiu „Icor“ konkurentu.
„Lietuvos energijai“ taip pat savarankiškai neišėjo veikti, nes neturi patirties biokuro elektrinių statyboje ir eksploatavime. Be to, ši elektrinė darniai įsipiešė į Vilniaus ir Lietuvos energetines sistemas, nes galėjo deginti po rūšiavimo likusias degias atliekas ir teikti šilumą ir elektrą.
2012 m. rudenį netikėtai su „Icor“ siejama „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos tinklai uždarame išvažiuojamajame Vilniaus miesto tarybos posėdyje pristatė naujus Vilniaus šilumos strategijos metmenis, kuriuose numatyta, kad Gariūnuose esanti Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 tampa nebereikalinga Vilniui (na, tiksliau „Icor“)!
Šilumos ūkio specialistų teigimu, tai visiškas nesusipratimas, nes tiek Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 2, tiek Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 yra tarsi Vilniaus šilumos ūkio stuburas. Vienos iš jų uždarymas išbalansuotų ir sugriautų visą sistemą.
Taigi meras A.Zuokas pradeda elektrinės Nr. 3 „gelbėjimo“ operaciją ir po Seimo rinkimų, padedant naujai Vyriausybei, randa gelbėtoją – „Lietuvos energiją“. Tą pačią, kuri pasirašė ketinimų protokolą su bendrove „Fortum Heat Lietuva“, potencialiu „Icor“ konkurentu.
Rudens pradžioje Vilniaus miesto taryba pritarė, kad Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 būtų perduota naujai steigiamai Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ įmonei ir pertvarkyta į biokuro elektrinę. Kad ir kaip būtų keista, tiek „Icor“, tiek „Vilniaus energija“ tyli. Tačiau kiek netikėtai prasidėjo Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos partnerių – mero ir vicemero Jono Pinskaus susirėmimai dėl atliekų rūšiavimo gamyklos statybos konkurso.
Žiniasklaida greitai išsiaiškino, kad nepasitenkinimo, peraugusio į atvirą konfrontaciją, priežastis yra su „Icor“ siejamos bendrovės „Prime Capital“ pašalinimas iš konkurso. Vėliau ši kova vis aštrėjo ir persikėlė į Aplinkos ministerijos bei Viešųjų pirkimų tarnybos koridorius ir čia netikėtai pasibaigė, paskelbus, kad iš konkurso įmonės pašalintos teisėtai. Meras patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Negana to, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras be savivaldybės žinios su konkurso laimėtoju UAB „Energesman“ pasirašė sutartį ir tuo iš esmės užbaigė visas procedūras.
Atliekų išvežimo kainos didės
Sutinku su dalies valdančiųjų argumentais, kad dėl tokios sutarties už vieną toną atliekų mokestis išaugs vos ne dvigubai, t.y., nuo 69,60 Lt iki 139 Lt ir visa ši našta guls ant miestiečių piniginių. Nors pagal parengtą studiją buvo numatyta, kad kaina vilniečiams už atliekų toną neturėtų viršyti 109 Lt, tačiau ši nuostata iš konkurso sąlygų kažkaip paslaptingai dingo.
Dabartiniai bandymai po konkurso kažkaip susiderėti tą mažesnę ir labiau pagrįstą kainą sukelia tik šypseną. Nenustebsiu, jei po kiek laiko paaiškės, kad kažkokia Lietuvos institucija nedavė leidimo pasirašyti sutarties su ta mažesne kaina, nes tai prieštarauja įstatymui.
Viską paaiškino vienas faktas. Nepaisant daugybės mitingų ir protestų, daugiau nei 14 tūkst. parašų, įteiktų ir Vilniaus merui A.Zuokui, ir prezidentei D.Grybauskaitei, Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą su „Icor“ siejamai „Reenergy“ statyti šalia Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 atliekomis ir biokuru kūrenamą kogeneracinę elektrinę.
„Icor“ nenori prarasti įtakos
Visi šie „karai“ šilumos ir atliekų tvarkymo versle prasidėjo artėjant šilumos tinklų turto nuomos termino pabaigai ir „Icor“ gresiant iškristi iš šios monopolinės bei ypač pelningos rinkos.
Lazdynų, Pilaitės ir Karoliniškių gyventojai kol kas gali būti ramūs. Kol šios įmonės nesusitars, tol atliekų deginimo monstras ant Gariūnų kalno neiškils.
Visų pirma, jiems sėkmingai pavyko užblokuoti konkurentų UAB „Fortum Heat Lietuva“ projektą, nes Vilniaus savivaldybės sprendimas perduoti Vilniaus termofikacinę elektrinę Nr. 3 kartu su „Lietuvos energija“ kuriamai įmonei akivaizdžia konkuruoja su AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ ketinimu Vilniuje statyti kogeneracinę elektrinę.
Antra, bus galima efektyviai stabdyti Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 pertvarkymą ar atliekų priėmimą, nes Vilniaus šilumos tinklai (savivaldybės kontroliuojama įmonė), kurie bus šios elektrinės akcininkai, ir UAB „Reenergy“ (kontrolinį paketą valdo su „Icor“ siejami asmenys), kuri irgi degins atliekas ir biokurą, t.y., konkuruos su Vilniaus termofikacine elektrine Nr. 3.
Visos grandinės užbaigimui trūko tik atliekų rūšiavimo gamyklos po „Icor“ sparneliu ir čia visas kortas sumaišė vicemeras J.Pinskus, nes jo kuruojamas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras po konkurso parinko kitą įmonę, kuri nelabai rodo norą bendradarbiauti su „Icor“ ir taip gali sugriauti visą kruopščiai sukurtą sistemą.
Todėl Lazdynų, Pilaitės ir Karoliniškių gyventojai kol kas gali būti ramūs. Kol šios įmonės nesusitars, tol atliekų deginimo monstras ant Gariūnų kalno neiškils.
