Šią vasarą meras bei jo komanda rimtai nesvarstę, nepasiruošę ir neskaičiavę, vykdė transporto eksperimentus, kurie nepavyko, tačiau tai puikus argumentas vėl kalbėti apie tramvajų.
Spūsčių priežastys
Šiemet mieste akivaizdžiai sumažėjo viešojo transporto: panaikinti mikroautobusai, dalis troleibusų ir keletas autobusų maršrutų. Remiantis popierinėmis studijomis buvo drastiškai panaikintas viešasis transportas ir monopolizuota rinka, nepasiūlant keleiviams geresnių alternatyvų. Taigi, dalis žmonių rinksis važiavimą nuosavais automobiliais ir dar labiau apkraus miesto gatves. Antroji priežastis, kodėl sulauksime spūsčių, yra perdalintos gatvės.
Ne viena juosta svarbiausiose miesto gatvėse (Ukmergės, Kalvarijų, Ozo, Švitrigailos) atimta iš privataus ir komercinio transporto ir atiduota taksi bei autobusams. Tačiau transporto mokslo specialistai perspėjo Vilniaus valdžią apie liūdnas tokių eksperimentų pasekmes. Viešojo transporto yra gerokai mažiau, todėl lengvieji automobiliai dar labiau grūsis likusioje gatvių dalyje.
Spūstims sumažėti neleis ir Savivaldybės nesugebėjimas suvaldyti mieste vykstančių gatvių tiesimo darbų. Akivaizdžiausias to pavyzdys – viadukas iš Geležinio Vilko g. į Goštauto gatvę. Geležinio Vilko gatvės pralaidumas sumažėjo nuo 2 500 automobilių iki 500 automobilių per valandą.
Darbai buvo organizuoti taip, kad 16.45 visi darbininkai tvarkingai susipakavę daiktus jau traukia namo, o gatvė užtverta.
Įspūdis toks, kad šiemet iki rugsėjo mėnesio buvo nuosekliai ir tikslingai sunkinamas susisiekimas Vilniuje.
Specialistai paskaičiavo, kad vien šis kamštis iš kiekvieno vairuotojo kišenės gali ištraukti iki 30 Lt už vieną važiavimą. Taigi visas projektas atnešė keliasdešimt milijonų litų nuostolių, neskaičiuojant sugaišto laiko ir sugadintų nervų ląstelių. Negi savivaldybė negalėjo priversti darbų vykdytojų be svarbaus reikalo neužtverti gatvės?
Na, bet svarbiausia spūsčių priežastis yra tai, kad nei meras, nei valdančioji dauguma visiškai neįsiklauso į gyventojų nuomonę ir visi sprendimai priimami „buldozeriniu“ principu. Įspūdis toks, kad šiemet iki rugsėjo mėnesio buvo nuosekliai ir tikslingai sunkinamas susisiekimas Vilniuje.
Kur kyšo tramvajaus ūsai?
Retkarčiais viešojoje erdvėje pasirodo straipsniai, komentarai ar žinutės apie tai, kaip Vilniuje reikia tramvajaus. Visiškai nenustebsiu, jei rugsėjo mėnesį, neapsikentę spūsčių vilniečiai ir kai kurios „visuomeninės organizacijos“ ims reikalauti keisti susisiekimo tinklą mieste ir į dienos šviesą vėl bus velkamas tramvajaus projektas. Tramvajus bus pristatomas kaip panacėja nuo visų susisiekimo problemų.
Ir, nepaisant to, kad praskolintas miesto biudžetas neleidžia net svajoti apie tokio projekto įgyvendinimą, keletą ar keliolika milijonų projektavimui ši miesto valdžia skirti dar spėtų. Taigi, ar tramvajaus projektas nėra priežastis sukurti dirbtinę spūsčių problemą?
Meras negirdi alternatyvų
Ne kartą teikiau merui ir valdantiesiems siūlymus, kaip išvengti spūsčių, tačiau autoritariniai vadovai linkę klausytis tik patys savęs. Siūliau Vilniuje kurti konkurencinę aplinką viešajame transporte, nes tik konkurencija leis vilniečiams ir miesto svečiams patogiau keliauti mieste, o biudžetui sutaupyti lėšų.
Buvo atkreiptas dėmesys į gatvių tiesimo problemas. Galima suderėti su statybos įmonėmis, kad darbai vyktų bent jau dviem, o gal trimis pamainomis, taip sumažinant vilniečių ir svečių patiriamus tiesioginius nuostolius. O jei sutarties sąlygų nesilaikoma, nuostolius reikia perkelti statytojams.
Na, o galiausiai – atsisakyti neįgyvendinamų projektų ir esamas lėšas nukreipti ten, kur jos reikalingos, stambiems susisiekimo projektams ieškant ES ir privačių investuotojų pinigų. Bet, matyt, valdžiai svarbu ne problemų sprendimas, bet grandioziniai Vasiukų projektai.
Vidas Urbonavičius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas
