Dar palaikau ir todėl, kad dabar laikyti urną su pelenais namie lentynoje, neapibrėžtą laiką, galima, o išberti pelenus prie mirusio žmogaus mylimos obels, ne. Kodėl? Kur logika? Ir kas gali sukontroliuoti, kaip bus elgiamasi su urnoje esančiais pelenais?
Patys idiotiškiausi draudimai yra tie, kurių neįmanoma sukontroliuoti. Žmonės tai žino ir elgiasi, nepaisydami jų. Nes jie nelogiški.
Iš čia ir atsiranda abipusis nepasitikėjimas. Žmonės nepasitiki valdžia, o ši, tarsi auklėdama ir bausdama, stengiasi dar labiau sureguliuoti jų gyvenimą.
Kitas pavyzdys. Nuo šių metų valdžia uždraudė rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Nerūkau ir kitiems nepatariu. Bet pats draudimas absurdiškas. Savo buto balkone negali rūkyti, bet prasidaręs langą arba virtuvėje, nuodijant savo giminaičius, gali.
Lygiai ta pati problema su kontrole. Kas ir kokiais būdais įgyvendins, kad tokio draudimo būtų laikomasi? Jau dabar aišku, kad niekas. Dar vienas realiame gyvenime neveikiantis draudimas.
Ar nebūtų protingiau, kad valdžia paskelbtų tokią rekomendaciją, bet sprendimo teisę deleguotų namo bendrijai? Ten žmonės ir susitartų rūkyti ar nerūkyti. Jeigu rūkyti, tai kur rūkyti ir taip toliau.
Civilizuotose valstybėse valdžia daugelį kasdienio gyvenimo klausimų atiduoda spręsti patiems žmonėms. Pavyzdžiui, Kanadoje, namų bendrijos gali nutarti, kad name draudžiama laikyti naminius gyvūnus. Ir visi šio sprendimo laikosi. Nes gyvena vienas šalia kito ir lengvai užtikrina tokio sprendimo kontrolę.
Protingi valdžios sprendimai pas mus vis dar deficitas.
Pavyzdžiui, niekaip negaliu suprasti, kodėl pas mus alkoholį parduotuvėse sekmadienį galima įsigyti tik iki 15 valandos, o visomis kitomis dienomis ik 20 valandos? Kuom tas sekmadienis skiriasi nuo kitų dienų?
Nustatydama, tokius sunkiai paaiškinamus draudimus, valdžia lyg siunčia užkoduotą žinutę žmonėms – pabūkite blaivūs nors sekmadienio popietę. Tokie draudimai gimsta iš elitinio mąstymo, kad visuomenė yra kvaila banda, ir jai reikia nustatyti aiškias taisykles. Kitaip ji pakriks. Visi esate šachtininkai ir turite pirmadienį iš ryto blaivūs ateiti į darbą. O kaip antradienį, trečiadienį ar dar kitą dieną? Jau neprivalote? Nes draudimas prekiauti alkoholiu po pietų galioja tik sekmadienį.
Valdžia, siekdama tokių fasadinių sprendimų, neretai gali susilaukti priešingo efekto. Žmogaus prigimčiai yra įprasta priešintis suvaržymams. Uždraustas vaisius visada skanesnis. Todėl valdžia savo nelogiškais draudimais, tarsi provokuoja žmones nepaklusti ir elgtis priešingai. Atsiradusi konfrontacija tarp valdžios ir žmonių niekada nesukurs pilnaverčių santykių ir brandžios visuomenės.
Bet koks reguliavimas, taisyklių nuleidimas iš viršaus, privalo turėti savo logiką ir aiškius argumentus. O svarbiausia, turi būti objektyvios prielaidos jam įgyvendinti.
Pats šviežiausias pavyzdys yra Lietuvos valdžios pareigūnų svarstymai, kad reikia uždrausti Rusijos dainininkams koncertuoti Lietuvoje. Nes per juos, Rusijos valdžia, plauna smegenis mūsų žmonėms.
Jeigu taip ir yra, tai priemonės pasirenkamos pačios netinkamiausios. Pirmiausiai, dažnai yra vartojamos sąvokos „Rusijos agresija“, „Rusijos minkštosios galios“ ir t.t. Labai aiškiai reikia atskirti, kad kalba eina apie valdžios režimą, bet ne apie Rusiją ir rusus.
Antra, labai sudėtinga įsivaizduoti kokiais kriterijais remiantis ir kas bus tas žiniuonis, kuris surikiuos Rusijos atlikėjus į lentynas. Štai tas solistas kelia grėsmę mūsų visuomenei, o tas ne. Tai yra neįmanoma užduotis. Nes gyvenime nėra ir negali būti vien juoda ar balta. Todėl toks cenzūros procesas greičiausiai taps karikatūra ir susilauks labai daug klausimų mūsų visuomenėje. Greičiausiai, tie, kuriems patinka rusiška muzika, bet jie nemėgsta Putino, tiesiog sukios pirštu į smilkinį mūsų valdžiai, ir važiuos į savo mėgstamų atlikėjų koncertus Latvijoje.
Visokie kirkorovai ar šufutinskiai važiuoja čia ne todėl, kad liepia Putinas. O todėl, kad čia bilietus į jų koncertus išperka ir renkasi pilnos salės žmonių.
Reiškia yra paklausa. Kodėl egzistuoja paklausa ir kokių sprendimų bei veiksmų reikia, kad ta paklausa mažėtų? Per daug sudėtingi klausimai mūsų valdžiai, kad į juos ieškoti atsakymų.
Kur kas lengviau ir efektingiau yra kirsti kirviu ir nuspręsti, kad Kirkorovo daugiau į Lietuvą neįleisime. Mes jus apsaugosime ir padarysime laimingais bei nepriklausomais. Banalu ir primityvu.
Taip elgdamiesi, Kirkorovą iš Lietuvos jus gal ir išvarysite, bet dar labiau jį įtvirtinsite dalies žmonių galvose ir širdyse. Štai prie ko priveda neapgalvoti draudimai.
Vidmantas Martikonis yra buvęs Vilniaus miesto tarybos narys
