Anot, projekto rengėjų, apie 50 Lietuvos piliečių norėtų persikelti nuolat gyventi į Lietuvą. Nors LR gyventojų registro duomenimis Venesueloje gyvena 187 mūsų piliečiai, o lietuvių bendruomenei priklauso apie 1000 su Lietuva susijusių žmonių.
Pagal projektą, Lietuvos Vyriausybė įsipareigoja padengti visas žmonių persikėlimo išlaidas, bei toliau rūpintis šių žmonių integracija mūsų visuomenėje. Jau kitais metais būtų perkeliami pirmi dešimt piliečių, o perkėlimo išlaidos sudarytų apie 130 tūkst. eurų.
Be jokios abejonės, mūsų piliečiais reikia rūpintis visame pasaulyje, tik tos išskirtinis valdžios dėmesys pusšimčiui Venesueloje gyvenančių lietuvių kelia daug klausimų. Ar tai yra humanitarinė pagalba savo piliečiams? Bet gi pastaruoju metu nebuvo girdėti apie jokius cunamius, žemės drebėjimus ar uraganus šioje šalyje. Uraganas Dorian pastarosiomis dienomis nusiaubė Bahamus. Ten irgi gyvena lietuvių. Ar Vyriausybė pasidomėjo, kaip jie jaučiasi? Gal irgi nori grįžti namo?
Jeigu toks sprendimas grindžiamas politiniais neramumais Venesueloje, tai tiesiog Vyriausybė turi žinoti, kad mūsų pasaulis iš esmės neramus ir politinės krizės nuolat kyla įvairiose planetos kampeliuose. Štai pastarosiomis savaitėmis socialiniai neramumai drebina Honkongą. Ten irgi yra Lietuvos piliečių, ar jų buvo paklausta, kaip jie jaučiasi? Gal reikalingas valdžios nutarimas, kad jie už valstybės pinigus būtų gražinti į Lietuvą?
Jeigu Vyriausybė sukaupė tiek daug pinigų, kad nusprendė padėti visiems į bėdą patekusiems Lietuvos piliečiams, tai gal reikėtų pradėti nuo mūsų tautiečių pargabenimo iš Londono, kurie neturi darbo, pinigų, namų ir miega pasikloję čiužinius ant Londono prekybos centro grindų. Ten jų irgi apie 50?
Valdžia labai daug kalba apie emigracijos problemas. Jeigu Venesuelos projektas yra kovoti su emigracija, tai blogesnio būdo neįmanoma sugalvoti. Kol už 130 tūkst. eurų bus parvežti dešimt mūsų piliečių, tūkstančiai jų per tą laiką išvažiuos iš Lietuvos. Pinigus, kuriuos valdžia ruošiasi skirti tokiems abejonių keliantiems projektams, geriau reikėtų paskirti profesionalių karių atlyginimams didinti. Palaipsniui galima būtų atsisakyti šauktinių kariuomenės. Tai būtų motyvas pasilikti Lietuvoje arba į ją sugrįžti.
Suprantu, kad valstybės mastu 130 tūkstančių eurų nėra reikšminga suma, tačiau labai reikšminga yra tai, kaip valdžia juos išleidžia. Ar rūpinasi čia likusių žmonių gerbūviu ir gyvenimo kokybe, ar švaisto juos abejotinos prasmės projektams.
Antikvariniai Kašpirovskio dantys savo dainoje nerūpestingai ragino : „Į Venesuelą, į Venesuelą“. Skvernelio Vyriausybė uždainavo: „Iš Venesuelos, iš Venesuelos“.
Ir dar už dainą ruošiasi susimokėti, aišku ne savais, o mokesčių mokėtojų pinigais.
Vidmantas Martikonis yra buvęs Vilniaus miesto tarybos narys.
