Tačiau į akis krenta, tai, kad abiem atvejais Seimas bėgo įvykiams iš paskos, reaguodamas į tai kas jau atsitiko. Jau buvo įvykusi, protu nesuvokiama Kėdainių tragedija, o JAV kariai ir jų karinė technika jau įsikūrinėjo Lietuvos teritorijoje. Aišku, geriau vėliau, negu niekada. Bet ar to pakanka Seimui, į kurį sudėta tiek daug rinkėjų vilčių?
Žmonės tikisi didesnių atlyginimų, gerai apmokamų naujų darbo vietų, mažesnių mokesčių. Kas nuveikta stiprinant Lietuvos ekonomiką, skatinant žmonių pajamų augimą, norą dirbti ir užsidirbti? Vos tik pradėjęs darbą Seimas atidėjo šiuolaikiško Darbo kodekso įsigaliojimą ir ženkliai padidino akcizus alkoholiui.
Realybė tokia, kad per 100 dienų nepriimta nei vieno įstatymo, kuris leistų ekonomikai augti, skatintų naujų investicijų atėjimą į Lietuvą.
Kaip tai pagerino žmogaus gyvenimą, negali atsakyti net patys sprendimų ininciatoriai. Realybė tokia, kad per 100 dienų nepriimta nei vieno įstatymo, kuris leistų ekonomikai augti, skatintų naujų investicijų atėjimą į Lietuvą.
Optimistinių natų girdėti iš S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės. Išsikeltas ambicingas tikslas – pagal šiuolaikiškos vadybos principus pertvarkyti valstybines įmones. Kai kuriose iš jų jau pakeisti vadovai. Tačiau neužtenka pakeisti vadovų ir pasakyti, kad valstybinės įmonės taps šiuolaikiškomis.
Turi būti aiškiai įvardinta, kiek Lietuvos geležinkeliai, Oro navigacija, Miškų urėdijos planuoja uždirbti pelno, kiek bus dividendų sumokėta į valstybės biudžetą, kiek atpigs jų teikiamų paslaugų įkainiai. Tik turint aiškius atsakymus, kokia bus reformų nauda žmonėms ir valstybei, galima tikėtis realių, o ne vaizduojamų pokyčių šioje srityje.
Praėjus 100-ui dienų taip ir liko neaišku kokia bus naujos valdžios mokesčių politika. Akcizų didinimas alkoholiui – tai dar ne mokesčių politika. Ar bus mažinami mokesčiai dirbantiems, investuojantiems? Ar bus mažinamas įvairių mokestinių lengvatų skaičius? Kaip atsimename PVM lengvatos centralizuotam šildymui naikinimas atidėtas. Klausimų daugiau, negu atsakymų. O kol Seimo dauguma laukia Vyriausybės paruoštų sprendimų, tiesiog galėtų jau dabar peržiūrėti veikiančius įstatymus ir iš jų pašalinti sveiko proto neatitinkančius reikalavimus.
Dirbantys žmonės savo santaupas stengiasi investuoti taip, kad atėjus senatvei galėtų prisidėti prie kuklios jų laukiančios pensijos. Vieni investuoja į nekilnojamąjį turtą, kiti į akcijas. Investuoja ne tam, kad uždirbti, o tam, kad atėjus senatvei galėtų šį turtą parduoti ir turėti nenuvertėjusias santaupas. Dabar gi galiojantis įstatymas numato, kad ir po 50 metų pardavęs akcijas, tu privalai sumokėti gyventojų pajamų mokestį faktiškai nuo akcijų įsigyjimo vertės. Tai yra ne kas kita, kaip žmogaus santaupų apmokestinimas. Atsisakius tokios nuostatos, paskatintume žmones labiau taupyti, investuoti, atsakingiau žiūrėti į savo ateitį.
Vidmantas Martikonis yra Vilniaus miesto tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas
