Tačiau išvados, kaip dokumentas nebuvo patvirtintos, valdančiosios daugumos atstovams sugriovus kvorumą, todėl tikėjausi, kad Seimas tęs nepabaigtą darbą, įvertindamas tuometinės Vyriausybės, Lietuvos banko vadovų bei kitų valstybės pareigūnų veiksmus šioje banko „Snoras“ nacionalizavimo istorijoje, kurioje nukentėjo valstybė ir jos piliečiai.
Praėjus tam tikram laikui, man, kaip šios komisijos nariui, iškyla vis daugiau klausimų ir neaiškumų dėl banko nacionalizavimo, veiklos sustabdymo ir bankroto. Nuosekliai peržvelgiant anksčiau užduotus, tačiau neatsakytus Seimo komisijos klausimus bei galimai sąmoningai ignoruotus panašaus turinio užklausimus viešojoje erdvėje, noriu dar kartą pakartoti ir siūlau viešai užduoti labiausiai dominančius klausimus Lietuvos Banko (toliau – LB) vadovui V.Vasiliauskui.
Tikiuosi, kad po LB vadovo atsakymų, Seimas priims teisingą sprendimą, nepalikdamas šios, didelę žalą valstybei ir piliečiams padariusios banko „Snoras“ nacionalizavimo istorijos, be atsako.
Kokiais dokumentais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl banko “Snoras” veiklos apribojimo ir laikinojo administratoriaus S.Freakley paskyrimo?
LB vadovas V.Vasiliauskas ne kartą viešai minėjo, kad sprendimas buvo priimtas remiantis neva inspektavimo metu nustatytais trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įforminti LB vidaus tarnybiniu raštu, nurodant tik prielaidas. Tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai numato reikalavimą pateikti pasirašytą inspektavimo ataskaitą su pateiktais faktiniais duomenimis, kaip tai yra numatyta ir Banko inspektavimui bei inspektavimo rezultatų pateikimo tvarkoje. Inspektavimo ataskaita surašyta nebuvo (Seimo laikinosios tyrimo komisijos jos negavo).
Vienintelis dokumentas, kuriame užfiksuoti tariami banko “Snoras” veiklos trūkumai, nulėmę griežčiausios poveikio priemonės taikymą bankui “Snoras” buvo tarnybinis raštas, adresuotas LB valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui ir pasirašytas kitų dviejų LB darbuotojų, tačiau toks dokumentas neatitinka reikalavimų, keliamų administraciniam dokumentui Be to, tarnybiniame rašte daroma tik prielaida, jog tikroji turto vertė yra mažesnė nei ją yra apskaitęs bankas „Snoras“.
Akivaizdu, kad LB sprendimas turėjo būti pagrįstas ir motyvuotas faktiniais duomenimis. Antra vertus, Lietuvos Banko įstatymas, Finansinių įmonių įstatymas ir Bankų įstatymas nenumato galimybės LB darbuotojams, atliekantiems inspektavimą, vertinti banko turtą tarnybiniais raštais.
Darytina išvada, kad šis raštas įpareigojimų ir teisių banko “Snoras” atžvilgiu nesuteikia, todėl LB valdybos 2011-11-16 d. nutarimas dėl banko “Snoras” veiklos apribojimo teisėtumas kelia pagrįstų abejonių .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neatlikusi savarankiško tyrimo tą pačią dieną, t.y. 2011-11-16 priėmė nutarimą Nr.1329 “Dėl AB banko „Snoras“ akcijų paėmimo visuomenės poreikiams”.
Šis Vyriausybės nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir kelia abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijos 23 straipsniui ir Finansinio tvarumo įstatymo 2 ir 8 straipsniams. Nutarimas priimtas pagal LB dokumente, pasirašytame 2011-11-16, išdėstytas prielaidas, kurios yra iki šiol neatskleistos net buvusiems banko SNORAS akcininkams. Iki šiol nežinomi ir viešai nepaskelbti duomenys, kurie yra užfiksuoti tik šiame LB tarybiniame rašte. Vyriausybės nutarime nurodyta, jog “yra grėsmė, jog bankas „Snoras“artimiausiu metu turės likvidumo problemų, taip pat reali grėsmė, kad bankas yra nemokus”.
Paminėtos formuluotės akivaizdžiai byloja, kad LR Vyriausybės sprendimas yra pagrįstas tik formaliu teisės akto formuluočių perrašymu, o ne pagrįstas (kaip turėtų būti) faktiniais duomenimis.
Šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi bankas „Snoras“ buvo mokus ir likvidus ir jokių mokumo problemų iki banko veiklos apribojimo taip ir nepatyrė. Minėtame 2011-11-16 Vyriausybės nutarime parašyta, kad “valstybė siekė imtis veiksmingų, gana reikšmingą rinkos dalį užimančio banko indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesus bei visos bankų sistemos stabilumą ir patikimumą apsaugančių priemonių” dėl kurių būtina banko SNORAS akcijas paimti visuomenės poreikiams.
Paminėtos formuluotės akivaizdžiai byloja, kad LR Vyriausybės sprendimas yra pagrįstas tik formaliu teisės akto formuluočių perrašymu, o ne pagrįstas (kaip turėtų būti) faktiniais duomenimis. Praėjus po šio Vyriausybės nutarimo priėmimo 1,5 metų aukščiausiosios šalies institucijos nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui, o LB tiesiog inicijavo bankui SNORAS bankroto bylos iškėlimą. Taigi jokių deklaruotų efektyvių ir veiksmingų sprendimų nepriimta.
Kokiu būdu LB 2011-06-16 nutarimu banko „Snoras“ laikinuoju administratoriumi paskirtas S.Freakley per penkias darbo dienas, nesusipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, apskaitos tvarkomis ir nemokėdamas valstybinės kalbos, sugebėjo apskaičiuoti turto trūkumą ir kokiais teisės aktais nustatytais dokumentais turto trūkumas buvo pagrįstas ar apibrėžtas?
Iš tikrųjų S.Freakley per penkias dienas, nesusipažinęs su Lietuvos įstatymais, apskaitos tvarkomis bei nemokėdamas valstybinės kalbos „sugebėjo“ nustatyti banko „Snoras“ turto vertę, turinčio 1,3 mln. klientų sąskaitų; kuriame buvo 236.390 indėlininkų; kuris turėjo 93.698 skolininkus – fizinius asmenis ir 1.299 skolininkus – juridinius asmenis. Sveikas protas sako, kad per tokį trumpą laiką neįmanoma ne tik įvertinti faktinės situacijos, užfiksuoti banko būklę jo veiklos sustabdymo ir nacionalizavimo momentu, o juo labiau ją pagrįsti dokumentais.
Seimo laikinoji tyrimo komisija išvadose konstatavo, kad dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis AB banko “Snoras” turto vertės praradimą komisijai pateiktas nebuvo.
Ar galima pateisinti buvusių trijų banko “Snoras” vadybos narių, atsakingų už buhalterinę apskaitą, už rizikų valdymą ir už klientų kreditavimą tolimesnį darbą jau nacionalizuotame banke už ženkliai didesnį atlyginimą? Ar toks elgsys neleidžia daryti prielaidos, kad taip elgiamasi sąmoningai, siekiant galimai nuslėpti informaciją apie tikrąją banko “SNORAS” turto vertę ir finansinę būklę iki nacionalizavimo?
Seimo laikinoji tyrimų komisija konstatavo, kad “BAB banko “Snoras” darbuotojų atlyginimai yra padidinti. Šiuo metu buvusiems AB banko “Snoras” valdybos nariams ir padalinių darbuotojams mokami atlyginimai yra didesni nei prieš nacionalizaciją
Kodėl LR Vyriausybė banko “Snoras” įsipareigojimams padengti skolinosi 4 milijardus litų už beveik 5,5 proc. metinių palūkanų tuo sukurdama didelį finansinį įsipareigojimą valstybei, jeigu Indėlių Draudimo fonde buvo sukaupta 1,7 mlrd. litų, o visa suma, reikalinga išmokėti draudimo išmokas banko “Snoras” indėlininkams, buvo 4,1 mlrd litų?
Vietoje reikiamų 2,4 mlrd. litų buvo pasiskolinta 4 milijardai litų, t.y. 1,6 milijardo litų daugiau. Tai Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja šimtus milijonų litų kasmet vien palūkanų pavidalu.
Tokiu būdu, vietoje reikiamų 2,4 mlrd. litų buvo pasiskolinta 4 milijardai litų, t.y. 1,6 milijardo litų daugiau. Tai Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja šimtus milijonų litų kasmet vien palūkanų pavidalu.
LB vadovo V.Vasiliauskas ir LB Ekonomikos departamento direktoriaus M.Leika viešuose pasisakymuose teigė, kad bankas "Snoras" galimai turėjo mokumo ir likvidumo problemų dar 2009 metais.
Kalbėti apie banką, kuris susiduria su likvidumo ar mokumo problemomis, specialistų nuomone, galima tik tuo atveju, jeigu bankas balansuoja ant išlikimo ribos. Tuo tarpu, remiantis viešai prieinama informacija bei finansiniais rodikliais, bankas SNORAS nuolat augo ir plėtė savo verslą. Apie tai byloja vieša finansinė informacija. 2009 metais bankas SNORAS 26 proc. (tai sudarė beveik 1 mlrd. litų) padidino indėlių portfelį, banko SNORAS turtas išaugo 650 milijonų litų, kai tuo tarpu bendra rinkoje šalies bankų valdomo turto vertė sumažėjo 5,2 mlrd. litų. Labiausiai sumenko skandinaviško kapitalo bankų turtas: SEB banko turtas sumažėjo 1,8 mlrd. Lt, „Swedbank“ banko – 1,7 mlrd. Lt, DnB - 1,2 mlrd. Lt, “Danske banko” – 773 mln. Lt, Nordea banko – 472 mln. Lt.
Paskolos tais metais rinkoje sumažėjo 7,9 mlrd. Lt, tarp jų paskolų, suteiktų šalies ūkio subjektams, portfelis sumažėjo 6,3 mlrd. Lt, kai tuo metu banko “Snoras” atitinkami skaičiai buvo teigiami.
Visas Lietuvos bankinis sektorius 2009 metais patyrė 2,9 mlrd. Lt, o „Snoras“ vienintelis uždirbo 9 mln. Lt pelno. Tai reiškia ne tik gerą rezultatą, bet ir sumokėtus mokesčius valstybei. Gerą banko būklę 2009 metais liudija ir nauji stambūs įsigijimai. 2009 m. rugpjūčio mėnesį banko grupės įmonė UAB “Snoras media investicijos”, gavus LR Konkurencijos tarybos leidimą, tapo pagrindine didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos grupės UAB “Lietuvos rytas” akcininke. 2009 m. rugsėjo mėnesio viduryje bankas įsigijo “Finastos” grupės įmones, tarp jų yra AB finansų maklerio įmonę “Finasta” ir investicinį banką “Finasta”. Tokiems sandoriams buvo reikalingi Lietuvos Banko ir tuometinės Vertybinių popierių komisijos leidimai, taipogi tai patvirtina, kad banko būklė buvo kruopščiai tikrinama ir atitiko visus reikalavimus.
LB vadovas V.Vasiliauskas ir LB Ekonomikos departamento direktoriaus M.Leika viešai teigė, kad „Snoras“ tuo pačiu laikotarpiu pritraukdavo brangius finansinius išteklius ir šalies gyventojų indėlius, mokėdamas didžiausias palūkanas rinkoje.
Bankas „Snoras“ niekada, net ir pačiais sunkiausiais pasaulinės finansinės krizės metais, t.y. 2009 metais, nemokėjo už šalies gyventojų indėlius didžiausių palūkanų. Rinkoje visada buvo 3-4 bankai, mokėję už indėlius didesnes palūkanas nei bankas „Snoras“.
Tai patvirtina viešai skelbiamos palūkanų normos, mokamos už fizinių asmenų terminuotus indėlius, laikomus šalies bankuose aptariamuoju laikotarpiu.
Pavyzdžiui viešai buvo skelbiama, kad 2009-07-27 už 12 mėnesių trukmės indėlį litais banke „Snoras“ buvo mokama 9,5 proc. metinių palūkanų, SEB banke – taip pat 9,5 proc., „Swedbank“ – 9,6 proc., „Nordea“ banke – 9,65 proc., Ūkio banke – 9,7 proc., Šiaulių banke – 9,55 proc., Medicinos banke – 9,6 proc., o „Parex“ banke net 10 proc.. 2009-10-29 terminuotų indėlių palūkanų normos už tą patį 12 mėnesių trukmės indėlį litais (LTL) skelbė, kad bankas SNORAS siūlė 9,2 proc., SEB bankas – 9,1 proc., Ūkio bankas – 9,4 proc., Šiaulių bankas ir Medicinos bankas – 9,2 proc., o Parex bankas 9,5 proc.. Be to, didelių palūkanų mokėjimas nėra pagrindas banko nacionalizacijai.
Manau, labai svarbūs, Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012-05-30 išvadose pateikti siūlymai. Visuomenė turi teisę žinoti, kaip įgyvendinti šie siūlymai:
Manau, labai svarbūs, Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012-05-30 išvadose pateikti siūlymai. Visuomenė turi teisę žinoti, kaip įgyvendinti šie siūlymai:
LR Generalinei Prokuratūrai išnagrinėti, ar LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas sudarydamas sutartį tarp Lietuvos Banko (atstovaujamo V.Vasiliausko) bei laikinojo banko administratoriaus S.Freakley, nustatančioje įpareigojimus laikinajam administratoriui, galimai viršijo įgaliojimus.
LR Generalinei Prokuratūrai išnagrinėti, ar laikinasis banko “SNORAS” administratorius S.Freakley turėjo teisę vienasmeniškai savo savarankišku sprendimu išmokėti konsultantams atlygį, lygų 5 milijonams eurų (17,26 mln. litų).
LR Generalinei Prokuratūrai išnagrinėti, ar pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus laikinasis banko “Snoras” administratorius S.Freakley nurodydamas padaryti ir išvežti iš Lietuvos visas banko “Snoras” elektronines valdymo sistemų (kuriose yra klientų asmeniniai duomenys ir kt.) kopijas, kurios šiuo metu yra įmonėje “Kroll” Jungtinėje Karalystėje.
Pasiremdamas surašytais motyvais siūlau Lietuvos Respublikos Seimui pabaigti Laikinosios tyrimo komisijos darbą, pareikalaujant ir iš LB pirmininko V.Vasiliausko aiškių atsakymų į šiuos klausimus:
1.Kodėl Jūs LB valdybos 2011-11-08d. posėdyje pratęsėte AB banko "Snoras" pagrindiniams akcininkams valdyti akcijas ir tuo pačiu pratęsėte leidimą įsilieti į banko akcinį kapitalą naujiems investuotojams likus savaitei iki nacionalizavimo?
Ar tai tik patvirtina, kad AB bankas SNORAS vykdė visus LB nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus ir banko veikla nekėlė jokių problemų, nes, priešingu atveju, Jūs nebūtumėte priėmę minėto LB valdybos nutarimo, bei būtumėte privalėję jas (problemas) atskleisti naujiesiems investuotojams į AB bankas SNORAS akcinį kapitalą, su kuriais Jūs asmeniškai buvote susitikęs LB-e, pastariesiems atvykus į Vilnių prieš 2011 m. lapkričio 8 d. LB valdybos posėdį ?
2.Kodėl, kieno iniciatyva ir nurodymu bei kokiais kriterijais remiantis AB bankas SNORAS administravimui buvo be jokio konkurso pasirinkta tokia maža, beveik niekam nežinoma kompanija “Zolfo Cooper”, kurios pačios ir jos vadovo patirtis iki to laiko buvo tik nedidelio viešbučio Škotijoje administravimas ?
3. Kodėl, nesilaikant įstatymų reikalavimų, pagal Jūsų rekomendacijas AB banko SNORAS administratoriumi buvo paskirtas užsienietis Neilas Cooperis, konsultacijų bendrovės “Zolfo Cooper” vyriausiasis partneris, ir kuris yra susijęs su iki tol vadovavusiu bankui SNORAS laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, dirbančiu toje pačioje bendrovėje?
Kodėl bankroto administratoriumi paskiriamas užsienietis, kuris, nemoka valstybinės kalbos, nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, apskaitos tvarkomis, nėra gavęs reikiamos kvalifikacijos ir leidimų, kuriuos turi patvirtinti speciali komisija?
Ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, užsienietis AB banko „Snoras“ bankroto administratorius gali vykdyti savo pareigas, jeigu jo paskyrimas buvusio Ūkio ministro R.Žyliaus įsakymu galimai buvo neteisėtas ir prieštaravo Bankroto įstatymui?
4.Kodėl Jūs ir Jūsų vadovaujamas LB, siekiant užtikrinti valstybės ir kitų AB bankas SNORAS kreditorių interesus, neveikiate aktyviai procesuose, susijusiuose su bankrutuojančios akcinės bandrovės banko administratoriaus Neilo Kuperio veikla administruojant bankrutuojančią AB banką „Snoras“, t. y. nei karto per 17 mėnesių po banko bankroto nesiūlėte patikrinimo tam, kad išsiaiškinti ypač didelių piniginių sumų panaudojimo administravimo išlaidoms pagrįstumo ir teisėtumo?
5.Jei Jūs teigiate, kad LB valdybos 2011 – 11 - 16 d. sprendimas taikyti poveikio priemonę – banko veiklos moratoriumą buvo priimtas po išvakarėse 2011 – 11 – 15 d. piniginių lėšų sumažėjimo AB banko SNORAS sąskaitoje Lietuvos Banke, tai kodėl banko SNORAS likvidumo užtikrinimui nebuvo įvertinti ne tik AB banko SNORAS turimos lėšos, bet ir banko gautinos lėšos, banko prisiimti įsipareigojimai skolinti bei grąžinti skolas kitoms finansų sistemoje veikiančioms kredito įstaigoms?
Kodėl Jūs teigiate, kad sprendimas taikyti poveikio priemonę – banko veiklos moratoriumą buvo priimtas LB valdybos 2011 – 11- 16 d. posėdyje, jei faktiškai jis buvo priimtas dar 2011- 11 – 15 d., kadangi būtent tą dieną buvo susisiekta su p. S. Freakley ir būtent šią dieną p. S. Freakley atvyko į Lietuvą (į Vilnių), kuris kitą dieną ir buvo paskirtas laikinuoju AB banko SNORAS administratoriumi?
6.Ar galima daryti išvadą, kad Jūsų, kaip LB vadovo vieši pasisakymai ir LB oficialūs pranešimai apie ketinimą atnaujinti AB banko „Snoras“ veiklą, kai bus įvertintas banko turtas tik dar kartą patvirtina banko galimybę vykdyti veiklą ir kad bankas turėjo pakankamai likvidumo šaltinių ?
7.Kodėl Jūs neužtikrinote, kad būtų fiksuota AB banko „Snoras“ būklė jo veiklos sustabdymo ir nacionalizavimo momentu?
Paminėti klausimai, į kuriuos iki šios dienos neatsakyta bei siūlymai prokuratūrai neprarado aktualumo. Generalinei prokuratūrai atsakius į Seimo laikinosios tyrimo komisijos klausimus būtų eliminuoti įtarimai arba pradėti ikiteisminiai tyrimai. Priešingu atveju, sukuriamas neigiamas precedentas, kad tuo atveju, kai valstybei ir jos piliečiams padaroma milijardinė žala, atsakomybės galima išvengti. Be to, duodamas ženklas ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių investuotojams apie jų turto saugumo galimas problemas mūsų šalyje.
Pabrėžtina, kad bankas “SNORAS” buvo nacionalizuotas visuomenės poreikiams, o tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis šiuo metu yra tam tikra prasme ir banko “SNORAS” akcininku, todėl kiekvienas akcininkas turi teisę ne tik užduoti klausimus dėl bendrovės valdymo, bet ir sulaukti objektyvių ir motyvuotų atsakymų.
V.Žiemelis yra Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras.
