O šių metų vienuoliktokai ir jų mokytojai – tai, matyt, bandomieji triušiai, kurie turi padėti rasti sistemos klaidas. Tik problema tame, kad šie rezultatai turės įtakos vaikų gyvenimui ir jų pasirinkimams. Ir jie bus priversti sumokėti už ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų aplaidumą.
Mokytojai nuo mokslo metų pradžios nuolat kartojo, kad nėra vadovėlių, kad jie nežino, kaip pagal naują programą reikėtų ruošti vienuoliktokus tarpiniams patikrinimams. Jų norai buvo daugiau, negu logiški – aiškiai pasakyti su kokia medžiaga jie turi dirbti, kad moksleiviai būtų tinkamai pasiruošę ir galėtų išspręsti užduotis. Juk nieko neįprasto tame nebuvo.
Neįprasta buvo tai, kad mokytojams tokia medžiaga nebuvo pateikta, o reikalavimai nebuvo aiškiai išdėstyti. Jeigu jau, gerbiamieji valdantieji, sumąstėte švietimo reformą, tai reikia jai iš esmės ir pasiruošti. Suprantama, kad įpratote garsiai pasigirti, o juodą darbą numesti kitiems. Bet šį kartą nepavyks prisidengti šūkiais, nes kalbama apie žmonių ateitį.
Pagrindinis priekaištas dėl matematikos B lygio tarpinio patikrinimo – kad užduočių lygis neatitiko mokinių žinių. Paprastas klausimas, kaip įmanoma neparuošti užduočių, kuriuos atitiktų mokymosi programą? Kas tai per ekspertai, kurie nesugeba atlikti jiems keliamos užduoties? Kaip galima buvo B lygio patikrinimą padaryti sudėtingesnį už A lygį? Apie kokias kompetencijas galima kalbėti?
Fizikos tarpinis patikrinimas nė ką „geresnis“, ten taip pat sugebėta tiek privelti, kad ministras žada koreguoti įvertinimus. Tiesą mėnesį reikės palaukti. Ministre, jei užduotys tokios, kad reikia koreguoti vertinimus, tai gal ir užduotis, ir vertinimus reikia panaikinti, o žmonės, kurie nesugebėjo atlikti savo darbo turėtų prisiimti atsakomybę? Nes akivaizdu, kad tarpinių patikrinimų neišlaikė ne vienuoliktokai, o švietimo srityje dirbantys specialistai atsakingi už tarpinių patikrinimų parengimą su ministru priešaky.
Beje, juk tiek švietimo mokslo ir sporto ministras, tiek jo bendražygis viceministras kartojo, kad tarpiniams patikrinimams galima buvo pasiruošti iš senų vadovėlių, kuriuos turi mokiniai, tad kodėl negalima buvo parengti keliolikos užduočių pagal tuos pačius vadovėlius. Ar labai norėjosi išrasti dviratį iš naujo ir eksperimentuoti su 12,2 tūkstančių vaikų žiniomis?
Fiasko, kurį stebime, tik įrodo, kad švietimas – tai ne žaidimai ir ne viešieji ryšiai. Jeigu norima pasiekti rezultatų reikia daug dirbti ir svarbiausia pagalvoti apie mokinį, kad jam būtų geriau. Susidaro įspūdis, kad kiekvienas atėjęs ministras tiesiog garbės reikalų laiko švietimo reformą. Iki manęs buvo negerai, bet aš padarysiu geriau.
Tik tikroji lyderystė – tai ne darymas, dėl darymo, nes aš taip noriu, arba man taip atrodo gražiau. Tikroji lyderystė – tai pamatuoti sprendimai, kurių galutinis ir svarbiausias tikslas – vaikų gerovė. Kaip tie jauni žmonės gali pasitikėti valstybe, jeigu jiems sukeliama tiek bereikalingo streso, o iš valdininkų pusės atrodo, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Juk ir tokiais atvejais, o gal netgi labiausiai tokiais atvejais mes ugdome pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, o paskutiniai viražai, panašu, kad šį pasitikėjimą griauna.
Įdomu, kas šį kartą prisiims atsakomybę? Juk su Nacionalinės švietimo agentūros direktore buvo atsisveikinta dar prieš tarpinių patikrinimų pradžią, o viceministras kovo 6 d. sakė, kad šiems patikrinimams pasiruošta kokybiškai. Jeigu rezultatų koregvimas ir komisijų šaukimas – tai kokybiškas pasiruošimas, koks tuomet yra nekokybiškas pasiruošimas?
