Apie tai, kad žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori skiepytis niekas arba negalvoja arba tiesiog nenori pagalvoti. Paprasčiau žmones paversti neišmanėliais ir marginalais, negu ieškoti tikrųjų priežasčių.
O ką pasakytumėte žmogui, kurio artimas žmogus mirė praėjus kelioms dienoms po skiepo? Gal toks asmuo turėjo gretutinių ligų, gal taip nesėkmingai susiklostė aplinkybės? Bet kas išsklaidys baimes? Ar jis irgi turėtų būti priskiriamas prie antivalstybininkų ir antivakserių? Anot Vilmorus atliktos apklausos, 50,3 proc. respondentų pasisakė prieš privalomą skiepijimą, vadinasi pusė šalies gyventojų. Ar visus šiuos žmones turėtume vadinti antivakseriais ir kenkėjais?
Ar vis dėlto – tai akivaizdus įrodymas, kad per daugiau nei 8 mėnesius darbo Vyriausybė nesugebėjo parengti ir įgyvendinti tinkamos vakcinacijos kampanijos? Beje tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą privalomam skiepijimui pritaria 51,2 proc., nepritaria – 43,8 proc. apklausos dalyvių. Taigi net ir šiuo atveju žmonės nėra įtikinti. Ir kalbama apie išsilavinusius, kurie geba kritiškai priimti informaciją. Beje, nepamirškime, kad šiuo metu valdančiojoje daugumoje yra dvi liberalios partijos, kurios dar prieš rinkimus žadėjo laisvę, o svarbiausia jokių suvaržymų. Ir štai dabar priimami sprendimai, kurie žmonėms užtrenkia duris į daugelį paslaugų. O suvaržymų yra daugiau negu, kada nors anksčiau.
Privalomojo skiepijimo Lietuvoje nėra, taigi tarsi kiekvienas galėtų pasirinkti, tačiau sudaromos tokios situacijos, kai žmogus skiepijasi visai ne dėl to, kad jis to nori, o tik dėl to, kad neprarastų darbo ir pajamų. Ar tai galima vadinti pasirinkimu? Abejoju, greičiau privalomybe. Ką gi žmogus turėtų pasirinkti: išlaikyti šeimą ar pasiskiepyti? Atsakymas akivaizdus. Bet tokie baime grįsti pasirinkimai – tai nėra, nei laisvė, nei demokratija. Tiesiog gilinamas neteisingumo jausmas ir skatinamas žmonių radikalėjimas, o tuomet žmonės griebiasi kraštutinių priemonių.
Vyriausybė nustojo girdėti žmones, maža to, jie net nenori jų girdėti ir pasirenka su kuo kalbėtis. Aišku, kad patogiausia yra kalbėtis su tais, kurie pasiskiepijo, kurie pritaria valdančiųjų vykdomai politikai. Tačiau kodėl Vyriausybė mano turinti teisę nustumti į paraštes tuos žmones, kurių nuomonė ir sprendimai yra kitokie. Pasiskiepijusių yra 48,8 proc., tad vis dar pusė gyventojų nepasiskiepijo. Ar šie žmonės nėra Lietuvos piliečiai, o gal jie nemoka mokesčių ir neišlaiko valstybės aparato, t.y. sprendimų priėmėjų?
Analogišką politiką: kas ne su mumis, tas mūsų priešas, valdantieji taiko ir neteisėtos migracijos krizėje. Nuolatinis blaškymasis, nesikalbėjimas su bendruomene, sprendimų priėmimas buldozeriu nulėmė protestus Dieveniškėse. Tačiau drąsos pripažinti, kad pastatas esantis vos už kelių šimtų metrų nuo mokyklos yra tiesiog netinkamas migrantams apgyvendinti vidaus reikalų ministrei neužteko. O štai apkaltinti protestuotojus antivalstybine veikla, nors net VSD to neįžvelgė, aišku buvo labai patogu, o jei antivalstybinė veikla neatrodė tokia įtikinama griebtasi ir kito varianto, dalis gyventojų – nusikaltėliai. Ir kam rūpi paprasti argumentai, kad gyventojai baiminasi dėl savo vaikų saugumo ir gina miestelį.
Įdomu, ar keliolika pareigūnų – 800 migrantų – tai tikrai maksimali apsauga?
Svarbu skambūs ministrės pareiškimai. Beje, ministrė žadėjo ir greitą stovyklaviečių įrengimą. Tačiau kol kas yra tik palapinės Rūdninkų poligone iš kur migrantai pasišalina po kelis kartus po savaitę. Ir, anot ministrės, jie yra maksimaliai saugomi. Įdomu, ar keliolika pareigūnų – 800 migrantų – tai tikrai maksimali apsauga? Ar gyventojai tokiu atveju gali jaustis saugūs? Kai patys praneša apie pabėgusius migrantus? Ar rūpintis savo pačių saugumu, kai valstybė to neužtikrina taip pat yra nusikaltimas? O kaipgi savivaldybės, kurios vietoj žadėtų dvejų savaičių išlaiko migrantus jau porą mėnesių? Na, bet sprendimų paieška, matyt, nėra tokia svarbi, o ir žymiai lengviau ieškoti priešų tarp piliečių, negu spręsti susikaupusias problemas dėl migrantų apgyvendinimo. Ir skubėti nėra kur, savivalda kantri ir gali išspręsti tai, ko centrinė valdžia negali.
Ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma nuo pat pradžios net nesistengė išgirsti žmonių, vos pradėję vadovauti įvedė griežčiausius ribojimus ir bene ilgiausią karantiną, ilgiausiai laikė uždarytas mokyklas, o kai situacija dėl nuolat augančios įtampos pasiekė apogėjų – tuomet visi pavirto valstybės priešais. Matyt, konservatorių rinkimų šūkis: „daugiau jėgos“ buvo pranašiškas, dabar viskas daroma iš jėgos pozicijos, juk kieno valdžia, tas ir teisus?
