Tik ką veikia mūsų centrinė valdžia? Taip į Vyriausybės posėdžius renkasi ir ryte, ir vakare. Šiais laikais, tai gana lengva padaryti, bent viena geroji pandemijos pusė – nuotolinis darbas, o šiuo atveju galimybė prisijungti prie posėdžio iš bet kokio taško. Važiuoji sau po Lietuvą ir štai tu Vyriausybės posėdyje, gali priimti bet kokį sprendimą. O tada belieka tik surasti, kas jį vykdys ir tuomet visų akys krypsta į savivaldą. Tiesą pasakius, stebiuosi merų ir kitų savivaldybių darbuotojų ištverme. Susidaro įspūdis, kad tiems rajonams ir miesteliams galima užkrauti viską, o dar jei kas nepavyksta tai ir kritikuoti niekas neuždraudė. Juk net ekstremali situacija iš dalies buvo reikalinga tam, kad savivalda nesipriešintų.
Štai turime naujausią krizę – nelegalius migrantus. Užsienio politiką formuoja tikrai ne savivalda, valstybės sieną padengti reikiama įranga taip pat buvo ne savivaldos užduotis. Tačiau dabar kai turime pasekmes, o pasieniečiai kiekvieną naktį sulaiko šimtus migrantų visi šaukiasi savivaldos. Ir gerai būtų, kad bendruomenės geranoriškai migrantus priimtų. O koks yra planas B ir C? Kol kas girdime tik apie tai, kad migrantus reikia kažkur apgyvendinti. Apgyvendinome, o kas daroma, kad šie srautai sumažėtų, ar apskritai sustotų?
Lietuvoje net orai nėra pritaikyti tokiems užsienio politikos viražams – palapinių ilgam nepastatysi. Kol kas aiškios žinios tikrai nėra ir nepanašu, kad valdantieji turi kokį nors planą. Bet regionuose gyvenantys žmonės turi prisitaikyti ir atiduoti pastatus atvykusiems iš trečiųjų šalių, kurių didžioji dalis tiesiog bėga į turtingas šalis ir tikrai ne Lietuva yra jų tikslas. Jie dar ir nepatenkinti, kad Lietuvoje jų laisvės yra apribojamos ir jie negali toliau eiti savo keliais. Mums reikalingi centrinės valdžios sprendimai, kas daroma, kad srautai būtų sustabdyti? Ar norima Lietuvą paversti dar vienu nelegalios migracijos keliu?
O šalia migracijos krizės Lietuva dar kovoja su tebesitęsiančia pandemija. Vis dažniau girdimos žinutės apie delta atmainą – tai toli gražu ne tai, ką norėtųsi išgirsti. Kas mūsų laukia rudenį? Kokie bus nauji mokslo metai? Ar tam ruošiamasi, ar ir vėl vaikai praleis juos prie kompiuterių namuose? Taip, girdime aiškias deklaracijas, kad nuo rugsėjo visi vaikai turi grįžti į mokyklas. Ir, kad grįš rugsėjo mėnesį, net neabejoju, bet ar jie ten liks spalį, lapkritį, gruodį? Ar yra sudėlioti konkretūs veiksmai? Ar ir vėl viskas paskutinę akimirką bus palikta savivaldybėms ir pačioms liepta organizuoti
ugdymo procesą? Matėme jau tokį scenarijų pavasarį, kai valdantieji greitai permetė atsakomybę ir nutarė, kad savivaldybės turi savarankiškai priimti sprendimus dėl tolimesnio ugdymo.
Ir aišku skiepijimas. Skiepijimo tempai lėtėja, žmonės nenori vakcinų. Paskutiniais duomenimis pirmąją skiepo dozę gavo 45 proc. Lietuvos gyventojų, antrąją – 39 proc. Iki iškelto tikslo – 70 proc. paskiepytų žmonių tikrai dar labai daug trūksta, bet aktyvių veiksmų iš centrinės valdžios kol kas taip pat nematyti. Koks gi bus planas, kad daugiau nei pusė žmonių būtų paskiepyta? Labai tikiuosi, kad neišgirsime vėl tradicinio atsakymo – skiepijimo procesą organizuoja savivaldybės. Nors jis ir labai patogus, vis dėlto gal laikas būtų atsitraukti nuo savivaldybių? Jos savo darbą daro ir jų lyderyste abejoti netenka.
O kol savivaldybės dirbs ir ruošis artėjančiam rudeniui ar spręs klausimus dėl migrantų, vakcinacijos bei ugdymo ministrai žada atostogauti liepą ir rugpjūtį. Ir iš tikrųjų, juk visi darbai padaryti, pavedimai duoti, o rudenį galima bus rezultatus stebėti. Yra toks posakis, kare kaip kare, o pietus turi būti laiku, perfrazuojant ekstremalios situacijos, kaip ekstremalios, o atostogų niekas atšaukti neketina. Labai tikiuosi, kad kai kalbėsime apie regionų politiką valdantieji nepamirš kokios savarankiškos ir kiek darbo už centrinę valdžią nudirbo regionų žmonės. Ir pagaliau modelis, kai viskas nuleidžiama iš viršaus bus pamirštas, o regionai turės žymiai daugiau savarankiškumo.
Vigilijus Jukna yra Seimo narys, Darbo partijos pirmininko pavaduotojas
