Žmogus mobiliajame telefone vidutiniškai turi 40 programėlių, rodo pasaulinė statistika. Priklausomai nuo amžiaus grupės, šis skaičius gali būti didesnis ar mažesnis.
Šiuo metu jau yra daugybė iniciatyvų dėl skiepų paso – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, IBM, „Apple“ ar atskiros valstybių iniciatyvos, pavyzdžiui, Danijos, Indijos, Kinijos ar Jungtinių Amerikos valstijų. Yra ir jau veikiančių konkrečių sprendinių – sveikatos duomenis patalpinti padedanti programėlė „CommonPass“ ar „SMART Health Cards“, veikianti panašiu principu, kai programėlės pagalba yra sugeneruojama sveikatos kortelė.
PDF formatas – viena iš galimybių
Prieš pradedant naudoti skiepų pasą, reikės rasti atsakymus į daugybę klausimų, įskaitant ir techninius sprendinius. Sprendimai turės būti paremti visuotinai pripažįstamais standartais bei pateikiama standartizuota informacija, kad būtų užtikrinamas lengvas veikimas, nes suinteresuotų šalių kiekis yra tiesiog milžiniškas. Taip pat svarbu, kas bus atsakingas už infrastruktūros palaikymą ir kiek bus saugus ir prieinamas sprendimas paprastam vartotojui.
Bet kokį pasą įsivaizduojame kaip dokumentą, kuriame yra pateikiama tam tikra informacija. O kai kalbame apie elektroninį dokumentą, pirmiausiai į galvą šauna PDF formatas kaip vienas iš variantų, kuris yra naudojamas globaliai, todėl puikiai atitinka visuotinai pripažįstamo standarto reikalavimą bei visi galime atsidaryti tokį dokumentą, jei tik naudojamės išmaniuoju įrenginiu.
Saugesnis už popierinį
Kitas opus klausimas yra saugumas. Elektroninis dokumentas jau yra saugesnis už popierinį, nes jau yra sugalvoti mechanizmai, kaip apsaugoti e. dokumentą. Kaip labai geras pavyzdys galėtų būti kvalifikuotas elektroninis spaudas, kurį apibrėžia eIDAS reglamentas ir jis taikomas visoje Europos Sąjungoje. Jis užtikrintų, kad elektroninis skiepų pasas buvo išduotas patikimos įstaigos ir tikrai tos, kuri yra nurodyta dokumente bei patvirtintų, kad su dokumentu nebuvo atliktos jokios manipuliacijos. Be to, labai svarbu, jog tokį dokumentą būtų galima turėti ne vienu egzemplioriumi.
Ne mažiau svarbu yra nustatyti, kas išduos tokius dokumentus. Europos Komisija ne tik skatina valstybes nares kurti e. sveikatos sistemas, bet ir deda dideles pastangas, kad apsikeitimas sveikatos duomenimis būtų kuo lengvesnis.
Šiuo atveju matau gan paprastą sprendimą Lietuvai. Mes jau turime e.sveikatos sistemą, kurioje yra kaupiami įvairūs sveikatos duomenys, todėl belieka tuos duomenis ištraukti. Praktiškai šitas procesas turėtų atrodyti taip – sugeneruojamas skiepų pasas kaip PDF dokumentas, kuriame būtų nurodoma standartinė informacija (pvz., vakcinacijos laikas, pavadinimas, asmens duomenys) bei kuris būtų užantspauduotas kvalifikuotu elektroniniu spaudu. Tokį skiepų pasą galėtų pateikti pats asmuo registruodamasis prieš skrydį arba tiesiog turėtų įrenginyje QR kodą, kurį nuskaičius būtų gaunamas tas dokumentas ir automatiniu būdu sutikrinami duomenys.
Idėjų, kaip galėtų veikti skiepų pasas, yra nemažai, bet techninis paprastumas ir sprendimų priėmimo greitis šiame procese labai svarbūs, tad privalu juos padaryti saugius, patikimus ir prieinamus.
Viktoras Kamarevcevas yra asociacijos „Infobalt“ eIDAS pogrupio pirmininkas, „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje