Diskusijos, priminsime – inicijuotos liberalų, apie tokį balsavimo būdą Lietuvoje verda jau penkiolika metų. Per tą laiką parengtos balsavimo internetu koncepcijos, tokio balsavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektai, taip pat – ir įstatymo projektas, siūlantis kriptografinio asimetrinio šifravimo būdą, ne viena vyriausybė siuntė žygūnus į Estiją, kvietė estų ir norvegų specialistus. Vien 2016-2017 m. balsavimo internetu klausimui išleista 912 303 eurai.
Yra atliktos gyventojų apklausos, rodančios, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų remia internetinio balsavimo idėją. Ją kaip itin reikšmingai palengvinančią galimybę lietuviams užsienyje dalyvauti rinkimuose remia ir Pasaulio lietuvių bendruomenė. Ir net Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako: „Reikėtų apsvarstyti, nuo ko mes pradedame: ar pradedame internetinį balsavimą nuo gyvenančių užsienyje, kurie galėtų pabandyti tą procedūrą, pažiūrėti, kaip ji veikia, arba tai turėtų būti visuotinis balsavimas“. Visuotinio nespėsime, o štai Pasaulio lietuvių vienmandatėje – realu.
Dar 2008 m. VU TSPMI mokslininkų grupė kartu su IT specialistais parengė „Elektroninio balsavimo galimybių studiją“, kurioje įvertinti tokio balsavimo privalumai ir minusai (asmens duomenų apsauga, balsų pirkimas ir pan.). Jie siūlė prieš įvedant internetinį balsavimą nacionaliniuose Seimo rinkimuose šalies mastu išbandyti sistemą keliose rinkimų apygardose. Beje, jų atliktas žvalgomasis Lietuvos piliečių užsienyje pilietinio aktyvumo tyrimas leido preliminariai vertinti, jog internetinio balsavimo įvedimas gali paskatinti rinkimuose dalyvauti apie 40 proc. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.
Norvegijos balsavimo internetu sistemos kūrimo ir techninės dalies vadovas Christianas Bullas ne taip seniai priminė lietuviams, kad Norvegijoje 2009-2014 m. kurta internetinio balsavimo sistema buvo vertinama kaip pilotinis projektas, kurį reikėjo nuolat testuoti, o testavimas vykdytas vykstant rinkimams.
Rinkimai Lietuvoje artėja. Artėja jie iki šiol nepatirtame kontekste – ką tik pergyvento koronaviruso karantino ir galimos antros viruso bangos kontekste. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai skirta beveik milijonas eurų užtikrinti balsavimo užsienyje galimybes. Panašu, kad mėginama orientuotis ir į balsavimą paštu, ir į papildomus finansinius bei žmogiškuosius resursus balsavimui organizuoti diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Iki šiol nėra aišku, ar paštai bus „patikimas“ instrumentas. Štai Lenkijos paštas atsisakė artėjančiuose šios šalies prezidento rinkimuose užtikrinti balsavimo biuletenių saugumą. Net jei paštų sistemos veiks, mūsų diplomatinėms tarnyboms kils nemažiau keblesnių klausimų, kaip užtikrinti ne tik gautų balsavimo biuletenių, bet ir mūsų piliečių saugumą. Balsavimas internetu naujai įsteigtoje Pasaulio lietuvių apygardoje būtų neabejotinai saugesnis ir reikalautų mažesnių rinkimų šioje apygardoje organizavimo kaštų.
Paradoksalu, bet per pandemiją atsirado daugiau argumentų už balsavimą internetu. Dažnai prisimenant Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendaciją, kad tie teisės aktai, kurie numato balsų skaičiavimo tvarką, nustato galimybes skaičiuoti balsus, gali būti priimami tik likus metams iki rinkimų ir ne vėliau, nederėtų užmiršti, jog rekomendacijos rengėjai net nesusimąstė apie galimas neįprastas, ekstremalias aplinkybes.
Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Raimundas Lopata yra, profesorius, politologas, Liberalų sąjūdžio narys.
