Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Viktorija Čmilytė-Nielsen: Seimo grįžimas prie darbo būtinas, yra ne viena išeitis

Tikiu, taip ir bus, nes Europos šalys, net rekordines mirtis skaičiuojanti Italija, neizoliavo savo parlamento darbo taip, kaip Seimas izoliuotas Lietuvoje. Yra šalių, kurių parlamento nariai planavo posėdžiauti stadione, kitose darbas vyksta rotacijos principu, užtikrinant balsuojančių politikų saugumą. Tačiau parlamento darbas vyksta, nėra paralyžuotas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šią savaitę Seimo nariai po truputį grįžta prie savo darbų, tiesa, ne į posėdžių salę. Vakar pati „dalyvavau” nuotoliniame Švietimo komiteto posėdyje, matėme, jog nuotoliniu būdu geba dirbti ir kiti komitetai. Tai gerai, tačiau komitetai – tik dalis reikalingo darbo.

Vyriausybė ant savo pečių užsikrovė didžiausią kovos su koronavirusu naštą, tačiau ji negali ir neturi būti viena. Esame demokratinė valstybė, Seimas turi labai aiškias funkcijas, ne tik sprendimų priėmimo, bet ir kontrolės.

„Darykite ką nors su sprendimu riboti vaistų pardavimą!”, rašo man vieni žmonės. „Keiskite kiek galima greičiau sprendimą izoliuoti grįžtančius būriais!”, prašo kiti. Tai – tik maža dalis to, ką kasdien tiek aš, tiek, tikiu, visi parlamentarai gauname iš rinkėjų. Parlamentinės kontrolės instituto Lietuvoje dar niekas neuždraudė.

Privalome grįžti prie pilnaverčio darbo. Kaip dirba mūsų kaimynai? Ar jie sėdi namuose nustumti nuo savo pareigos valstybei? Ne.

Lenkai vienu metu net labai rimtai svarstė parlamento posėdžius perkelti į nacionalinį stadioną Varšuvoje. Tačiau paskaičiavo, kad tai sudėtinga techniškai. Todėl dabar labai aktyviai ieško galimybių, kaip užtikrinti nuotolinį Seimo balsavimą.

Lietuva, save pristatanti kaip pažangią IT sprendimų šalį, manau, galėtų taip pat tai padaryti. Taip, tai nėra paprasta, bet ir situacija šalyje tokia, kokios dar nėra buvę niekada.

Kitos šalys priima paprastesnius sprendimus, ypač – praktiškieji skandinavai. Danijos parlamente yra 179 nariai. Jie atšaukė kai kuriuos reguliarius susitikimus ir klausymus. Balsuojama tarpuskaitos sistema (a clearing system), kai proporcingai sumažinamas parlamentarų skaičius, kad posėdžių salėje vienu metu nebūtų daugiau kaip 95 narių.

Švedų Riksdage atstovaujamų partijų vadovai sutiko pakeisti darbo procedūras, taip, kad balsavimuose posėdžių salėje dalyvautų tik 55 iš 349 Riksdago narių. Šis susitarimas bus taikomas iki kovo pabaigos.

Jų kaimynų norvegų parlamentas, kuriame yra 169 nariai, dirba nuotoliniu būdu komitetuose, parlamento darbas vyksta įprastai, tik parlamentarų skaičius sumažintas tiek, kad salėje būtų užtikrintas saugus atstumas. Mažinama proporcingai pagal partijų turimų mandatų skaičių.

Štai, kaip dirba kelios artimos šalys. Esu įsitikinusi, mes galime rasti saugių būdų. Negalime likti nuošalyje tokiu metu. Tuo pačiu turime priimti aiškius sprendimus dėl galimybės Seimo nariams balsuoti ne salėje, o nuotoliniu būdu. Taip pat, labai rimtai persvarstyti ir elektroninio balsavimo galimybę.

Matome, kad pasaulis susiduria su nematytais iššūkiais. Todėl ir mes, kaip valstybė, turime pasiruošti tvarkytis su mums tekusiu išbandymu.

Jei esame pažangi šalis, parodykime tai šiandien.

Viktorija Čmilytė-Nielsen yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?