Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilija Blinkevičiūtė: Ar sugebėsime užtikrinti europiečiams orią senatvę?

Sunku rasti žmogų, kuris nenorėtų senatvės pasitikti nesijausdamas išlaikytiniu bei galėdamas oriai džiaugtis gyvenimu. Šiam tikslui sukurtos pensijų sistemos, kurios yra svarbus Europos socialinio modelio elementas, kurio pagrindinis ir neabejotinas tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau ar visada šį tikslą pasiekiame? Pensija kol kas vidutiniškai tik 53 proc. pakeičia turėtas darbines pajamas ir jos dydis skiriasi įvairiose šalyse. Pvz. vidutinė senatvės pensija Liuksemburge 20 kartų didesnė nei Bulgarijoje ir 12 kartų – nei Lietuvoje. Akivaizdu, jog pensijos dydis priklauso ne tik nuo darbinės karjeros metu mokėtų socialinio draudimo įmokų bet ir nuo valstybės galimybių užtikrinti atitinkamo lygio pensijų mokėjimą. Europos Sąjunga pensijoms skiria 13 proc. BVP (Lietuva – 7,7proc.).

Ekonomikos ir finansų krizė buvo rimtas išbandymas pensijų sistemų finansiniam tvarumui. Ne visos šalys šį išbandymą sėkmingai išlaikė. Europos Parlamentas nepritarė ir toliau nepritaria taupymui  pensininkų sąskaita, nes tai tik didina vyresnio amžiaus žmonių skurdo riziką. Raginame šalis nares ieškoti kitų būdų finansiniam pensijų sistemų tvarumui didinti įvertinant ir nepalankias demografines tendencijas.

Europa sensta. Per pastaruosius 50 metų europiečiai ėmė gyventi penkeriais metais ilgiau ir ši tendencija turėtų  išlikti. Džiugu, jog kasmet Europos Sąjungoje suskaičiuojame maždaug dviem milijonais daugiau šešiasdešimtmečių ir vyresnio amžiaus senjorų. Tačiau neramina kita. Jei šiuo metu vienam nedarbingo amžiaus žmogui tenka keturi darbingi, tai po penkiasdešimt metų jų gali likti tik du.  Žemas gimstamumas bei pokario demografinio sprogimo kartos pasitraukimas iš darbo rinkos lems darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Tad ką daryti? Šią savaitę Europos Parlamente pritarėme Europos Komisijos parengtai adekvačių, saugių ir tvarių pensijų strategijai, kurioje numatyti galimi sprendimo būdai. Svarbiausi iš jų yra  – aukštas  užimtumas bei tinkama darbo rinkoje ir pensijoje praleisto laiko pusiausvyra.

Akivaizdu, jog kuo daugiau žmonių turės normaliai apmokamą ir legalų darbą, tuo bus gausesnės įmokos į pensinius fondus ir didesnės garantijos jiems sulaukus pensinio amžiaus. O neturint darbo, arba dirbant mažai apmokamą, nepilno  laiko ar darbo sutartimi neįformintą darbą,  galima gauti tik dalį pensijos, o tai didina skurdo riziką senatvėje. 

Būtina susieti  pensinį amžių su didėjančia tikėtina gyvenimo trukme. Tai padarė ir Lietuva, palaipsniui ilgindama pensinį amžių iki 65 metų vyrams ir moterims. Iš tiesų, moterų ir vyrų tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje nuolat ilgėja, nors vyrai vidutiniškai gyvena 11,2 metų trumpiau už moteris. Tačiau, vėlinant pensinį amžių, reikia užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą bei įvertinti, ar visi fiziškai gali ilgiau dirbti. Mes rekomenduojame riboti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes. Tačiau tai reikia daryti atsargiai, užtikrinant, kad atitinkamiems darbuotojams būtų suteikta galimybė likti darbo rinkoje arba, jei tai neįmanoma, jiems būtų garantuotos adekvačios pajamos. Negalima ankstyvo išėjimo į pensiją teisinti siekiu atlaisvinti darbo vietas jaunimui. Valstybės, kurių jaunimo užimtumo lygis yra aukščiausias, paprastai yra ir tos, kuriose didžiausias vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis. Nereikėtų supriešinti kartų, kurių solidarumu grindžiama mūsų socialinio draudimo sistema.

Reikia skatinti žmones kuo ilgiau likti darbo rinkoje. Labai svarbu yra padėti vyresnio amžiau žmonėms išsaugoti reikiamą profesinę sveikatą bei gebėjimus kuo ilgiau dirbti, suteikti jiems galimybes mokytis, esant reikalui – pritaikyti jiems  darbo vietas. Darbdaviai turi būti  motyvuojami kuo ilgiau išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus bei jų patirtį perduoti jaunimui.

Neabejotinai, pirmosios pakopos valstybinės socialinio draudimo pensijos (Lietuvoje – SODRA) išlieka svarbiausiu pensininkų pajamų šaltiniu, todėl šiai pakopai būtinas ypatingas dėmesys. Mes išreiškėme apgailestavimą, kad Komisija nepakankamai įvertino universalių pirmosios pakopos pensijų, kurios bent jau apsaugotų nuo skurdo grėsmės, reikšmę. Paraginome valstybes nares įgyvendinti pirmosios pakopos pensijų reformas taip, kad būtų glaudžiai susietos pensijų išmokos su išdirbtais metais ir sumokėtomis įmokomis.

Mūsų nuomone labai svarbios yra ir kitos pensijų sistemos pakopos. Žmonėms turi būti suteikta galimybė pasididinti savo pensijas dalyvaujant investiciniuose pensiniuose fonduose arba kaupiant savarankiškai. Reikia gerinti papildomų pensijų fondų rentabilumą, saugumą ir prieinamumą, mažinti veiklos sąnaudas. ES finansiškai rems valstybių pastangas palaipsniui įgyvendinant efektyvias papildomas pensijų sistemas.

Turėtų didėti profesinių pensinių fondų vaidmuo, kurie, kaip ir valstybės socialinis draudimas, grindžiami solidarumo principu ir jų valdyme dalyvauja socialiniai partneriai. Deja, kol kas tokie fondai Lietuvoje neveikia, nors teisinė bazė tam yra paruošta. Reikia spręsti ir mobilių darbuotojų teisių į profesines pensijas išsaugojimo problemas, tai aktualu ir šiuo metu užsienyje dirbantiems lietuviams.

Tai tik dalis siūlymų, kurie pateikti adekvačių, saugių ir tvarių pensijų strategijoje bei Europos Parlamento pranešime. Esu įsitikinusi, jog ori senatvė yra reali siekiamybė, kurią galime įgyvendinti tik sėkmingai realizavę Europos Sąjungos dešimtmečio strateginius tikslus bei atsakingai  įvertinę pensijų sistemų tobulinimo galimybes.

Komentarą parengė Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų