Kodėl taip yra? Kodėl negalime savo darbuotojams garantuoti kokybiškų darbo sąlygų? Net neabejoju, kad stresų darbe grėsmingai padaugėjo ir dėl ekonominės krizės. Daugelis žmonių neteko darbo, buvo drastiškai karpomi atlyginimai, įmonėse vyko reorganizacijos. Padidėjusi įtampa tapo kasdieniu daugelio dirbančiųjų palydovu.
Stresai darbe dažniausiai susiję su darbo krūviu, intensyvumu, darbo santykiais, nepakankamu užmokesčiu, profesinės karjeros galimybėmis ir kitomis darbo sąlygomis.
Lietuvoje 41 proc. dirbančiųjų savo darbo sąlygas vertina neigiamai. Šis rodiklis nedaug skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Beje, labiausiai nepatenkinti savo darbo sąlygomis yra graikai, o labiausiai patenkinti – Nyderlandų, Danijos, Liuksemburgo, Suomijos gyventojai.
Netrukus Europos Parlamente prasidės diskusijos dėl naujos Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos, kuria siekiama gerinti dirbančiųjų darbo sąlygas.
Lietuva kol kas negali pasigirti nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų mažėjimu. Tikėtina, kad nauja strategija bus geras postūmis saugiam ir sveikam darbui.
Nors per pastaruosius metus situacija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje Europos Sąjungoje pamažu gerėjo, tačiau kiekvienais metais vis dar net 4000 darbuotojų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe, o daugiau nei 3 milijonai darbe nukenčia dėl sunkių nelaimingų atsitikimų. Deja, Lietuva kol kas negali pasigirti nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų mažėjimu. Tikėtina, kad nauja strategija bus geras postūmis saugiam ir sveikam darbui.
Pagrindinis strategijos dėmesys skiriamas saugos ir sveikatos gerinimui smulkiose ir vidutinėse įmonėse, profesinių ligų profilaktikai ir vyresnio amžiaus darbuotojų problemoms.
Norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skirta ir stresams darbe, ypač dėl padidėjusio darbo krūvio, būtinybės prisitaikyti prie sparčių technologinių ir organizacinių pokyčių ar dėl išaugusios baimės prarasti darbą. Šie veiksniai ypač sustiprėja per ekonomines krizes. Juos labai atsakingai turėtų įvertinti ir socialiniai partneriai aptardami naujas Lietuvos darbo kodekso nuostatas. Darbo rinkos lankstumas neturėtų būti didinamas darbuotojų saugumo sąskaita.
Nepamirškime, kad saugesnės ir sveikesnės darbo sąlygos yra svarbios ne tik gerinant darbo kokybę, bet ir didinant darbo našumą, įmonių konkurencingumą bei socialinės apsaugos sistemų tvarumą.
Gera sveikata leidžia žmonėms ilgiau dirbti. Tai labai svarbu, nes mūsų senstančioje Europoje darbdaviai turės samdyti vis daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų. Išsaugotas darbingumas padeda mums sėkmingai „vytis“ tolstantį pensinį amžių.
Reikia įvertinti ir tai, kad pagyvenusių darbuotojų sveikatos sutrikimų rizika gerokai skiriasi nuo jaunesnių darbuotojų. Lietuvoje apie 60 proc. profesinių susirgimų nustatoma priešpensinio amžiaus darbuotojams. Todėl vyresnio amžiaus žmonių darbo sąlygoms būtina skirti daugiau dėmesio.
Viena svarbiausių kokybiško darbo sudedamųjų yra tinkamas atlyginimas. Lietuvoje vidutinis atlyginimas didėja kasmet, tačiau dar ženkliai atsilieka nuo daugumos ES šalių.
Viena svarbiausių kokybiško darbo sudedamųjų yra tinkamas atlyginimas. Lietuvoje vidutinis atlyginimas didėja kasmet, tačiau dar ženkliai atsilieka nuo daugumos ES šalių.
Tai reiškia, kad mūsų darbdaviai ir toliau pralaimi konkurencinę kovą dėl darbuotojų bendroje ES darbo rinkoje. Todėl labai gerai vertinu Trišalės tarybos sprendimą nuo liepos mėn. padidinti minimalų atlyginimą iki 325 eurų bei Vyriausybės pasirengimą šį procesą tęsti ir kitąmet.
Minimalus atlyginimas turi saugoti dirbantį žmogų nuo skurdo ir skatinti gyvenančius iš pašalpų įsilieti į darbo rinką. Tačiau būtina didinti ir kitus atlygius. Juk skirtumo tarp užmokesčių už nekvalifikuotą ir kvalifikuotą darbą sumažėjimas neskatina profesiškai tobulėti. Labai norėtųsi, kad Lietuva kuo greičiau taptų kvalifikuoto ir gerai apmokamo darbo šalimi.
Taigi kokybiškos darbas – be streso, saugus, gerai apmokamas – vis dar viena svarbiausių siekiamybių. Ypač Lietuvoje. Esu tikra, kad siūlydami žmonėms kokybišką darbą, mes pagaliau suvaldytume emigracijos srautus, nebūtume tituluojami pigios darbo jėgos šalimi, sustiprintume savo šalies konkurencingumą. Tam jau tikrai atėjo laikas.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė
