Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilija Blinkevičiūtė: Kaip vertinti pirmuosius Europos Parlamento darbo metus?

Šios kadencijos Europos Parlamentas baigė pirmuosius savo darbo metus. Kaip juos įvertinti? Kaip sekėsi įgyvendinti dar prieš metus vykusios rinkimų kampanijos šūkius grąžinti pasitikėjimą Europos Sąjunga (toliau – ES) bei pagerinti europiečių gyvenimą?
Vilija Blinkevičiūtė
Vilija Blinkevičiūtė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Pirmieji politinio ciklo metai yra specifiniai bet kurioje renkamojoje institucijoje. Tai paprastai būna įsibėgėjimo metai. Ne išimtis ir Europos Parlamentas (toliau – EP). Dalį savo darbo laiko mums teko skirti organizaciniams klausimams bei naujos Europos Komisijos tvirtinimui. Tikime, kad ji savo ambicingus siekius įgyvendins konkrečiais darbais bei projektais, kurių nekantriai laukiame EP.

Tarp reikšmingiausių metų darbų įvardinčiau Europos investicijų planą, kuris numato sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. eurų ES ekonomikos atgaivinimui.

Per šiuos metus plenariniuose posėdžiuose priėmėme 373 dokumentus. Intensyviai dirbome ir komitetuose. Vien tik Užimtumo ir socialinių reikalų bei Moterų ir lyčių lygybės komitetuose, kurių narė aš esu, apsvarstėme beveik 400 klausimų.

Tačiau mūsų darbą reikėtų reikėtų vertinti ne tik skaičiais, bet ir priimtų sprendimų svarba.

Tarp reikšmingiausių metų darbų įvardinčiau Europos investicijų planą, kuris numato sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. eurų ES ekonomikos atgaivinimui. Vienas svarbiausių naujojo Europos strateginių investicijų fondo tikslų yra skatinti kokybiškų ir tvarių darbo vietų steigimą. Tai būtų svari parama kitoms užimtumo didinimo priemonėms, kurioms anksčiau pritarė EP.

Naują kadenciją pradėjome priimdami rekomendacijas jaunimo nedarbui mažinti. Pasiūlėme didinti finansavimą Jaunimo užimtumo garantijų programai. Šalis nares raginome parengti papildomų priemonių mokyklos nebaigiančių jaunuolių skaičiui mažinti, pameistrystei skatinti, įtraukti į aktyvias užimtumo priemones nedirbančius ar nesimokančius jaunuolius.

Pavyko paankstinti 1 mlrd. eurų skyrimą iš Europos socialinio fondo jaunimo nedarbui mažinti. Dabar iniciatyvą turėtų perimti šalys narės, kurios įgyvendina nacionalines užimtumo programas. O pagal naujausius statistikos duomenis – mūsų pastangos nėra veltui.

Bendras nedarbo lygis ES nuolat krenta. Š.m. gegužę jis buvo 9,6 proc. ir per metus sumažėjo 0,7 proc. punkto. Tai reiškia, jog daugiau kaip pusantro milijono bedarbių rado darbą. Džiugu, jog geriausiai su nedarbu sekėsi kovoti Lietuvai – mes jį sumažinome net 2,8 proc.punkto. O prasčiausiai sekėsi Suomijai, Austrijai ir Prancūzijai, kur bedarbių skaičius išaugo. Svarbu, jog jaunimo nedarbas mažėjo dvigubai sparčiau už bendrą nedarbo lygį. Tai reiškia, kad naujos jaunimo užimtumo programos veiksmingos.

Džiugu, jog geriausiai su nedarbu sekėsi kovoti Lietuvai – mes jį sumažinome net 2,8 proc.punkto. O prasčiausiai sekėsi Suomijai, Austrijai ir Prancūzijai, kur bedarbių skaičius išaugo.

Išskirčiau ir tuos mūsų sprendimus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi.

Mes pritarėme ES teisės aktų projektams, kurių vykdymas mažins plastikinių maišelių naudojimą, ribos mokesčius už atsiskaitymą banko kortelėmis, didins tarpbankinių palūkanų normų patikimumą, įpareigos naujuose lengvųjų automobilių modeliuose įrengti automatinę pagalbos iškvietimo sistemą, skatins gaminti saugesnius ir ekologiškesnius vilkikus, įgalins šalis pačias apsispręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo.

Iš naujos Europos Komisijos laukiame ir kitų žmonėms svarbių teisės aktų projektų, pavyzdžiui – nediskriminavimo, motinystės apsaugos, darbo laiko direktyvų, negalios prieinamumo akto.

Ne mažiau svarbios yra ir teisiškai neįpareigojančios EP rezoliucijos. Mes nuolat teikėme vertinimus ir rekomendacijas Europos Komisijai, Tarybai ir šalims narėms. Ir ne tik dėl Graikijos skolų krizės bei pabėgėlių priėmimo problemų.

Išsakėme savo poziciją ir dėl ekonominės politikos koordinavimo semestro, bendros ES saugumo ir gynybos politikos, kovos su terorizmu, pinigų plovimu, pieno, vaisių, daržovių, miškų, žuvininkystės ir skaitmeninės rinkos sektorių strategijos, vaikų teisių apsaugos, lyčių lygybės ir kitų ES aktualijų.

Nuolat reaguodavome į žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje bei įvykius Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitose konfliktų šalyse. Esu įsitikinusi, kad mūsų balsas yra girdimas bei vertinamas ir už ES ribų.

Parlamento diskusijose ne kartą buvo minimas ir Lietuvos vardas. Pirmame savo posėdyje pritarėme euro Lietuvoje įvedimui. Tvirtinant naujus Europos Komisijos narius debatuose puikiai pasirodė Vytenis Andriukaitis.

Svarstėme, kaip padėti mūsų žemdirbiams, maisto perdirbėjams ir vežėjams, kurie nukentėjo nuo Rusijos embargo. Džiugu, kad sulaukėme ne tik europarlamentarų palaikymo, bet ir konkrečios finasinės paramos mūsų šaliai. Šiemet pirmą kartą Europos piliečio apdovanojimą EP skyrė mūsų šalies atstovams – Lietuvos neįgaliųjų forumui.

O dvasingiausiu pirmųjų mūsų kadencijos metų įvykiu įvardinčiau susitikimą su Šv. Tėvu Pranciškumi. Pagrindinis jo kalbos leitmotyvas – kad ES yra taikos ir bičiulystės projektas, kurio centre turi būti orus žmogus. Norėdami kurti ateitį, privalome atsigręžti į vertybes, kurių pagrindu sąjunga buvo sukurta. Tai solidarumas, subsidiarumas, asmens orumu paremtas humanizmas, – sakė popiežius.

Šie išmintingi žodžiai mums tapo gera paskata ieškoti tinkamų politinių sprendimų, kurie stiprintų pasitikėjimą ES. Manau, kad pirmieji naujos kadencijos EP darbo metai buvo sėkmingi, tačiau pagrindiniai darbai – dar ateityje.

Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė, socialdemokratė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų