Tokia yra mūsų, europiečių, kasdienybė. Moterų atlyginimai Europos Sąjungoje vidutiniškai 16 proc. mažesni už vyrų. Yra šalių, kur šis skirtumas mažesnis nei 10 proc., tačiau yra tokių, kur jis siekia net 20 proc. Lietuvoje moterys uždirba 14 proc. mažiau negu vyrai.
Europos Sąjungos valstybėse moterys, lyginant su vyrais, vidutiniškai 59 dienas per metus dirba veltui, nors jų išsilavinimas yra aukštesnis. Remiantis aukštųjų mokyklų statistika daugiau nei pusė (60 proc.) visų absolventų yra moterys, o magistro ir doktorantūros studijose ši proporcija dar labiau didėja moterų naudai.
Europos Sąjungos valstybėse moterys, lyginant su vyrais, vidutiniškai 59 dienas per metus dirba veltui, nors jų išsilavinimas yra aukštesnis.
Viena priežasčių, kodėl moterų atlyginimai mažesni – dauguma dirba tokiuose sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis paprastai mažesnis nei tuose, kuriuose dominuoja vyrai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje sveikatos apsaugos, švietimo, socialinėje sferose daugiausia dirba vien moterys. Dauguma jų – išsilavinusios, patyrusios, puikios ir atsidavusios darbuotojos, deja, joms mokama mažiau negu vyrams statybų, informacinių technologijų ar transporto įmonėse. Moterų vis dar per mažai politikoje ar ekonomikoje, pvz.: vos trečdalis Europos mokslininkų ir inžinierių yra moterys. O netgi tuose sektoriuose, kuriuose moterys dominuoja, jos retai kada užima aukštas pareigas.
Ir dar – ne visos moterys gali dirbti visą darbo dieną, nes augina vaikus ar prižiūri sergančius pagyvenusius tėvus. Dėl to moterys dažnai atsisako vadovaujamų, daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų, nes derinti šeimą ir karjerą pavyksta tik nedaugeliui. Moterys dažniau dirba laikinus ar sezoninius darbus.
Taipogi reikia įvertinti ir tuos atvejus, kai už tą patį darbą moterims mokamas mažesnis atlyginimas negu vyrams. Nepaisant to, kad ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai reikalauja, jog vyrams ir moterims, atliekantiems tą patį darbą arba vienodos vertės darbą, butų mokamas vienodas atlyginimas, pasitaiko visko.
Tai jau yra nusižengimai įstatymams, kuriuos nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga. Tačiau pačios moterys dažnai užsimerkia prieš tokią diskriminaciją, nes šiuo metu, kai nedarbo lygis pakankamai aukštas, žmonės džiaugiasi turėdami darbą, net jei už jį atlyginama mažiau negu derėtų.
Gaudamos mažesnius atlyginimus, moterys pasmerktos skurdesnei senatvei, nes, kaip žinome, pensija priklauso nuo atlyginimo, t.y. nuo visą gyvenimą mokėtų mokesčių socialinei draudimo sistemai arba privatiems pensijų fondams.
Ir kas toliau? Ogi tai, kad gaudamos mažesnius atlyginimus, moterys pasmerktos skurdesnei senatvei, nes, kaip žinome, pensija priklauso nuo atlyginimo, t.y. nuo visą gyvenimą mokėtų mokesčių socialinei draudimo sistemai arba privatiems pensijų fondams.
Moterys vis dar gyvena ilgiau už vyrus. Lietuvoje vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 10 metų ilgesnė už vyrų, tad likusios vienos, moterys privalo išgyventi iš mažos pensijos ir dėl to labai dažnai skursta. Taip neturėtų būti.
Todėl aš labai teigiamai vertinu, kad nuo metų pradžios Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Latvija šį klausimą laiko prioritetiniu. Daugybė tyrimų įrodė, kad Europoje moterų pensija yra vidutiniškai 39 procentais mažesnė už vyrų, o tai yra ydingos, neteisingos darbo užmokesčio tradicijos palikimas. Tikiu, kad ambicingai nusiteikę mūsų broliukai latviai pradės judinti šią problemą iš mirties taško. Be abejo, situacija nepasikeis per pusmetį, bet gera pradžia būtų jau pusė darbo.
Europos Parlamentas, o ypač Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, kurio vicepirmininkė esu, daugybę kartų bandė rasti būdų, kaip spręsti nevienodo darbo užmokesčio problemą. Mes ne kartą esame raginę Europos Komisiją pateikti valstybėms narėms griežtesnes moterų užimtumo didinimo gaires, siūlėme svarstyti įvairias veiksmingas priemones, kurios mažintų atlyginimų skirtumą.
Labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas moterims derinti darbą su įsipareigojimais šeimai plėtojant socialines paslaugas, ikimokyklines vaikų įstaigas bei lanksčias darbo organizavimo formas. Pasiteisino Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Lygybė apsimoka“, kuriuo siekiama, kad darbdaviai geriau suvoktų lyčių lygybės ir vienodo darbo užmokesčio naudą verslui. Europos Parlamentas pritarė direktyvai, kuri turėtų sudaryti palankias sąlygas moterų dalyvavimui bendrovių valdyme. Pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva neabejotinai pagerins ir merginų įsidarbinimo galimybes.
Esu įsitikinusi, kad šią problemą geriausiai padėtų spręsti nauja direktyva dėl nevienodo moterų ir darbo užmokesčio, kurią parengti siūlo Europos Parlamentas. Tad, sveikindami moteris su kovo 8-ąja, mes, politikai, turime prisiimti atsakomybę ir padaryti tikrai daug, kad moterys Europoje jaustųsi vertinamos ir reikalingos.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė, LSDP atstovė
