Kasmet šie rodikliai blogėja, daugėja ir lėtinėmis ligomis sergančių nepilnamečių mūsų šalies piliečių. Lietuva priklauso prie šalių, kuriose palyginti daug mokinių savo sveikatą vertina nepalankiai.
Gydytojai įsitikinę, kad vaikų sveikatai ypatingai didelę žalą daro neteisinga mityba. Europos Sąjungos institucijos deda daug pastangų, kad jau nuo vaikystės būtų ugdomi kitokie – sveikos gyvensenos, tarp jų ir mitybos, įpročiai. Kovo 15 d. Europos Parlamentas priėmė sprendimą palengvinti vaisių, daržovių ir pieno tiekimą mokykloms.
Tyrimai rodo, kad sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams būtina pasiūlyti sveikų maisto produktų. Daug vaisių ir daržovių vaikystėje valgę asmenys ir toliau jų vartoja pakankamai, o gerus įpročius perduoda savo vaikams.
Jei dauguma tėvų namuose savo vaikams siūlo sveikus pusryčius ar vakarienę, įvairiose ugdymo įstaigose pietų stalas ne visada atrodo vertingas augančiam organizmui. Nepaisant to, kad iki šiol Europos Sąjungoje veikė dvi atskiros pieno ir vaisių bei daržovių tiekimo į mokyklas programos, vaisių, daržovių ir pieno vartojama vis mažiau.
Be to, vaikų racione sveikus produktus vis dažniau išstumdavo kiti maisto produktai, kuriuose esama daug cukraus, druskos, riebalų ir kitų sveikatai kenksmingų priedų. Pasak mokslininkų, dėl tokių vartojimo įpročių smarkiai pablogėjo vaikų sveikata, ypač padidėjo antsvorį turinčių vaikų skaičius.
Apklausos Lietuvoje duomenimis, kasdien daržoves vartojo tik kiek daugiau nei 22 proc., vaisius – tik apie trečdalį visų Lietuvos mokinių.
Nuo 1977 m. įgyvendinama programa, kuri leido į Europos Sąjungos ugdymo įstaigas tekėti ūkininkų pienui, o nuo 2009 m. pradėjo dardėti ir dėžės su šviežiais vaisiais bei daržovėmis. Čia turi kuo pasigirti ir mūsų šalis. Pieno produktų vartojimo vaikų ir švietimo įstaigose paramos programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų.
Programa parengta siekiant pagerinti vaikų ir moksleivių mitybą, ugdyti pieno produktų vartojimo įpročius, skatinti pieno produktų vartojimą, sumažinti disbalansą pieno produktų rinkoje. O nuo 2009 m. Lietuva dalyvauja ir vaisių programoje. Ja siekta paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves, pratinti jų vartojimą ir ateityje. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo programai (2015–2016 m. laikotarpiui) buvo numatyta net 1 387 567 eurų Europos Sąjungos lėšų.
Kita vertus, Lietuvos vaikų mityba nėra visavertė. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus – rekomenduojama vaisių ir daržovių dienos norma vienam asmeniui yra 400 g, tačiau dauguma vaikų vaisių bei daržovių vartoja mažiau.
Apklausos Lietuvoje duomenimis, kasdien daržoves vartojo tik kiek daugiau nei 22 proc., vaisius – tik apie trečdalį visų Lietuvos mokinių. O saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad pusryčiai yra vienas svarbiausių dienos valgymų. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiaudavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių.
Nerimą kelia ir kitas faktas, susijęs su mityba. Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų.
Medikai jau seniai skambino pavojaus varpais, ragindami mokyklose pardavinėti tik sveiką maistą. Džiugu, kad Lietuvos institucijos išgirdo dalį tų perspėjimų ir šiandien Lietuvos mokyklose jau nebegalima įsigyti sveikatai kenksmingų produktų, pavyzdžiui, bulvių traškučių, riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokoladų, gazuotų bei energetinių gėrimų ir t.t.
Matydami tokias blogėjančias vaikų sveikatos tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir Europos Parlamento nariai ėmėsi iniciatyvos. Šių metų sausio mėn. mes vetavome Europos Komisijos pasiūlymą dėl leistinos cukraus normos kūdikių maiste pratęsimo. Jis net tris kartus viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotą leistiną cukraus kiekio ribą kūdikių maiste.
Po ilgų diskusijų šių metų kovo mėn. gimė ir naujoji Europos Sąjungos pieno, daržovių bei vaisių programa, kuri ne tik sujungė senesnes patirtis, jas apibrėžė naujai, detaliau reglamentavo, bet ir padidino finansavimą. Europos Parlamento narių dėka pieno vartojimo mokyklose skatinimui bus skirta papildomai 20 mln. eurų – kasmet ES mastu jis sieks 100 mln. eurų, o vaisių ir daržovių vartojimui mokyklose skatinti kasmet bus skiriama 150 mln. eurų.
Tikėtina, kad Europos Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamas žemės ūkio produktų tiekimas į vaikų švietimo įstaigas turėtų stipriai prisidėti prie sveikos mitybos įpročių ugdymo ir bendresnių visuomenės sveikatos tikslų mažinti antsvorį ir sergamumą su mityba susijusiomis ligomis ateityje. Į produktus, kurie skirstomi pagal šią programą, nebegalės būti pridedama cukraus, druskos, riebalų, saldiklių ar skonio stipriklių.
Be to, dalis naujosios programos lėšų bus skiriama ir papildomoms šviečiamosioms priemonėms, pavyzdžiui, moksleivių lankymuisi ūkiuose, taip pat vietoje užaugintų produktų tiekimui. Taigi, programa bus naudinga ir vietos ūkininkams, kuriems darosi vis sunkiau realizuoti produkciją.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento narė, socialdemokratė
