Juk net vienas iš dešimties europiečių pripažįsta, kad praėjusiais metais pirko su nelegaliu darbu susijusias prekes arba paslaugas, o net 4 proc. pripažįsta, kad jie patys gavo nedeklaruotą užmokestį už atliktą darbą.
Ekspertų vertinimu, šešėlinė ekonomika 2012 m. sukūrė beveik 19 proc. ES BVP. Lietuvoje šis rodiklis buvo vienas didžiausių – 28,5 proc. Ir nors pastaraisiais metais šešėlis Lietuvoje traukiasi sparčiausiai ES, jis vis dar yra labai didelis.
Dėl šešėlinės ekonomikos didelių nuostolių patiria valstybės biudžetas bei socialinės apsaugos sistema. O juk šios papildomos lėšos labai praverstų didinant pensijas, biudžetininkų atlyginimus, stiprinant šalies saugumą ir pan.
Europos Parlamentas nedeklaruojamą darbą įvardino kaip vieną aktualiausių problemų, kurios sprendimui būtinos papildomos priemonės.
Taip sudaromos sąlygos ir nesąžiningai rinkos konkurencijai, dėl kurios nukenčia dori darbdaviai. Šešėlinės ekonomikos darbuotojai dažnai dirba blogesnėmis ir nesaugiomis darbo sąlygomis be reikiamų socialinių garantijų. Labiausiai šis reiškinys išplitęs mažose ir vidutinėse įmonėse bei namų ūkio paslaugų sektoriuje. Europos Parlamentas nedeklaruojamą darbą įvardino kaip vieną aktualiausių problemų, kurios sprendimui būtinos papildomos priemonės.
Naujoji platforma turi padėti kaupti ir analizuoti su nedeklaruojamu darbu susijusią informaciją bei rengti veiksmingas prevencijos priemones. Tai bus vieta, kur valstybių narių ir Europos Komisijos deleguoti atstovai galės aptarti problemas ir pasikeisti gerąja patirtimi.
Bus pasitelktos nacionalinės darbo ir mokesčių inspekcijos, ekspertai, socialiniai partneriai ir kitos suinteresuotos institucijos. Šalys galės laisva valia rinktis, kurias siūlomas priemones įgyvendinti.
Svarbus platformos uždavinys – padėti geriau suvokti šio daugialypio reiškinio esmę, priežastis, formas, mastą ir pasekmes. ES nedeklaruojamu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau nedeklaruojama valstybės institucijoms arba fiktyvaus darbo atveju deklaruojama apgaulingai.
Galimos įvairios šio darbo formos: neįteisinant darbo santykių, nepilnai apskaitant darbo laiką, mokant dalį atlyginimo vokeliuose ir pan. Piktnaudžiaujama ir savarankiškai dirbančio asmens statusu, kuomet nurodoma, kad dirbama savarankiškai, nors faktiškai veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus. Tokiu būdu siekiama išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių prievolių.
Nedeklaruojamo darbo formos, darbdavių bei darbuotojų motyvai nedeklaruoti darbo įvairiuose sektoriuose ir šalyse skiriasi. Todėl, siekiant spręsti šią problemą, reikalingi įvairūs metodai ir priemonės, kuriuos turėtų padėti parengti naujoji platforma.
Labiausiai paplitęs yra atgrasymo metodas, kuris grindžiamas sankcijų už įstatymų pažeidimą sistema. Sankcijos turi būti tokios, jog darbdaviams finansiškai neapsimokėtų nedeklaruojamas darbas – jie rizikuotų prarasti gerokai daugiau nei laimėtų.
Tačiau vien sankcijų nepakanka. Lietuvai labai praverstų valstybių, kuriose sėkmingai taikomas galimybių suteikimo metodas, patirtis. Jis skatina darbdavius įteisinti darbo vietas, kad jos įsilietų į oficialią ekonomiką. Šiam tikslui naudojamos mokesčių lengvatų, subsidijų, amnestijos ir kitos paskatos.
Taip pat labai svarbu ugdyti visuomenės supratimą, kad nedeklaruojamas darbas kenkia ir valstybei, ir darbuotojui bei nepakantumą šiam reiškiniui. Deja, bet šiuo požiūriu mes dar atsiliekame. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad net 30 procentų lietuvių pateisina nedeklaruojamą darbą.
Galėtume pasimokyti iš tų valstybių, kur pagarba įstatymams, nepakantumas jų pažeidėjams bei verslo socialinė atsakomybė jau tapo visuotinai priimta norma. Neabejoju, kad nedeklaruojamo darbo platforma padės mums ir šioje srityje.
Vilija Blinkevičiūtė yra socialdemokratė, Europos Parlamento narė