Pandemija, karantinai tik dar labiau padidino šios iniciatyvos svarbą. Kas jau kas, bet per visas krizes labiausiai kenčia mažiausieji ir silpniausieji. Sustabdyti ar bankrutavę verslai, prarastos darbo vietos ar pajamos galų galiausiai (kartais – ir pirmiausiai) skaudžiai kerta vaikams, jų gyvenimui.
Taip pat priimta ir pirmoji išsami ES vaiko teisių strategija.
Vaiko pinigai kadaise buvo didelis žingsnis pirmyn
2004-ieji. Vyriausybės sprendimu pradėti mokėti vaiko pinigai. Iš pradžių nedideli, patiems mažiausiems. Tuomet mano, socialinės apsaugos ir darbo ministrės, tikslas buvo kuo greičiau didinti vaiko pinigus, juos mokėti visiems vaikams iki pilnametystės.
Pavyko. Kol per 2008-2009 metų krizę nebuvo nuspręsta taupyti silpniausiųjų sąskaita. Šio „taupymo“ pasekmės buvo žiaurios. Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Dar iki pandemijos, 2019 metais, beveik 18 milijonų vaikų ES gyveno namų ūkiuose, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis.
Asmeniškai man jau prieš keliolika metų buvo aišku: Vaiko pinigai – būtina, reali pagalba auginantiems vaikus, bet vien tokios pagalbos nepakanka. Taip, kartu su Europos Parlamento socialdemokratais, gimė Europos vaiko garantijų idėja. Visi ES vaikai privalo gauti nemokamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros, ugdymo, vaikų priežiūros, deramo apgyvendinimo ir tinkamos mitybos paslaugas.
Vaiko pinigai – būtina, reali pagalba auginantiems vaikus, bet vien tokios pagalbos nepakanka.
Beje, šiai idėjai Europos Parlamente priešinosi konservatoriai ir liberalai: neva nereikia nei tokios Vaiko garantijų iniciatyvos, nei milijardų jai skirti, nes vaikų skurdą turi įveikti pačios valstybės, o dar įdomiau – patys žmonės be jokios pagalbos.
Deja, dar praėjusiais metais Lietuvoje girdėjau: Vaiko pinigai tiesiog žaloja vaikus, augina prašytojų minią.
Pasakykite tai į akis skurstantiems vaikams ir juos auginantiesiems. Visiems, kurie šiuo metu neturi galių ir galimybių pareikalauti iš valstybės pinigų ir pagalbos, ką sėkmingai šiuo metu daro stipriausieji.
Ką Vaiko garantijų sistema reikštų Lietuvoje?
ES valstybėms narėms bus suteikta teisė pačioms spręsti, kaip įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą. Kaip tai galėtų atrodyti Lietuvoje?
Keli pavyzdžiai.
Valstybė taiko mažesnius mokesčius, auginantiems vaikus. Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratai jau iškėlė tokį siūlymą įteisinti įstatymu.
Šeimoms valstybė kompensuoja dalį būsto įsigijimo išlaidų, apmoka dalį nuomos mokesčių.
Šeimoms valstybė kompensuoja dalį būsto įsigijimo išlaidų, apmoka dalį nuomos mokesčių. Pradedama įgyvendinti prieinamo būsto programa – didinama socialinio būsto pasiūla, gerinamos sąlygos gyventi tokiuose būstuose šeimoms su vaikais.
Sudaromos lygios sąlygos visiems vaikams, nepriklausomai nuo socialinės padėties, mokytis ir lavinti savo gebėjimus. Mokyklos neskirstomos į geras ir blogas, į turtingųjų ir neturtingųjų. Kiekvienam vaikui nuo pirmos klasės ar net nuo darželio suteikiamas individualus mokymosi planas – pagal vaiko sugebėjimus.
Vaiko pinigai nuolat indeksuojami, kad jų pakaktų ne tik užtikrinti pilnavertį vaikų maitinimą, bet ir garantuotų finansines galimybes lavintis po pamokų, o vasarą bent savaitę ar dvi ilsėtis stovyklose. Arba šias išlaidas pilnai kompensuoja pati valstybė.
Taip, tam reikia lėšų. Įgyvendinant Vaiko garantijų iniciatyvą, Europos Komisija siūlo valstybėms naudoti paramą iš „Europos socialinio fondo +“, iš Europos regioninės plėtros fondo, „InvestEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių.
Lietuva turi unikalią galimybę ne tik sušvelninti pandemijos pasekmes, bet ir padėti tvirtus pamatus vaikų gerovei ateityje.
Taip ES valstybėms leista aiškiai suprasti, kad galima ir bus galima Vaiko garantijoms įgyvendinti skirti milžiniškas lėšas, milijonus eurų iš ES biudžeto.
Europos Komisija ragina valstybes nares kuo skubiau priimti pasiūlymą dėl Vaiko garantijų ir per šešis mėnesius nuo Vaiko garantijų priėmimo pateikti nacionalinius veiksmų planus. Lietuva turi unikalią galimybę ne tik sušvelninti pandemijos pasekmes, bet ir padėti tvirtus pamatus vaikų gerovei ateityje. Kurti ir įgyvendinti ne tik ekonomikos, bet ir socialinio gaivinimo strategiją.
Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė.
