Notariškai bus privaloma tvirtinti UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina bus didesnė kaip 14 500 eurų (apie 50 000 litų). Įstatymo pakeitime numatyta, kad išimtis bus taikoma tais atvejais, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Šios nuostatos turinys nėra visiškai aiškus, tačiau, atsižvelgiant į įstatymo lingvistinę formuluotę ir į jos atsiradimo aplinkybes svarstant įstatymo projektą Seime, notarinė forma, sudarant UAB akcijų perleidimo sutartis pagal šią nuostatą, nebus būtina, kai bendrovė sutartimi yra perdavusi akcijų apskaitos tvarkymą licencijuotiems sąskaitų tvarkytojams (t.y. bankams, finansų maklerio įmonėms).
Naujasis reguliavimas reiškia, kad nuo kitų metų UAB akcijų perleidimas užims daugiau laiko ir brangiau kainuos. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis teks derinti ne tik tarp šalių, bet ir su notaru.
Naujasis reguliavimas reiškia, kad nuo kitų metų UAB akcijų perleidimas užims daugiau laiko ir brangiau kainuos. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis teks derinti ne tik tarp šalių, bet ir su notaru.
Už sutarties tvirtinimą taip pat teks sumokėti nuo 0,4 iki 0,5 proc. perleidžiamų akcijų vertės dydžio notarinį atlyginimą. Be to, papildomų nepatogumų kils tais atvejais, kai UAB akcijų perleidimo sutartis sudaroma su užsienio subjektu, kadangi šalys turės atvykti pasirašyti sutarties į notaro biurą. Jei akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma užsienio kalba, taip pat reikės pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.
Notarinės formos reikalavimas bus taikomas tik sudarant UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Perleidžiant akcinės bendrovės akcijas, kaip ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, notariškai tvirtinti sutarčių nebus privaloma.
Įstatymų pakeitimai taip pat numato, kad notariškai turės būti tvirtinamos ir akcijų pasirašymo sutartys tais atvejais, kai visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. notaro turės būti tvirtinamos ir paskolos sutartys, kai paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų (apie 10 300 litų) ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais. Šis reikalavimas bus taikomas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų sudaromoms paskolų sutartims.
Notarinė forma nuo kitų metų bus privaloma ir vekseliams, kai jie išduodami fizinio asmens arba ūkio subjekto, tvarkančio apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (pavyzdžiui, individualios įmonės, ūkininkai) ir vekselio vertė viršija 3 000 eurų (apie 10 300 litų). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nei paskolų sutartims, nei vekseliams notarinė forma nėra privaloma nepriklausomai nuo skolinamos pinigų sumos.
Vilius Martišius yra advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokatas
