Pažymėtina, kad 2019 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo reformuota ir krovinių, keleivių vežimo bei infrastruktūros valdymo funkcijos buvo perduotos naujai įsteigtoms dukterinėms AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonėms. Reforma buvo vykdoma, norint užtikrinti nediskriminacinę naujų geležinkelio įmonių, siekiančių konkuruoti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjais, prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros.
Naujai įsteigtas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas AB „LTG Infra“ turėjo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai būtų skirstomi nešališkai ir skaidriai. Pažymėtina, kad iki reformos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas vykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys Geležinkelių infrastruktūros direkcija, o toks valdytojo juridinis statusas prieštaravo Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams.
Aktualu, kad Lietuvoje skaidraus pajėgumų paskirstymo problema yra ganėtinai opi, kadangi mūsų geležinkelių transporto rinkoje veikia tik vienos geležinkelių transporto paslaugų tiekėjos – AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės – vežėjai.
Tuo tarpu, visų kitų geležinkelio įmonių, siekiančių teikti vežimo geležinkelių transportu paslaugas, paraiškos yra tiesiog atmetamos.
Tuo tarpu, visų kitų geležinkelio įmonių, siekiančių teikti vežimo geležinkelių transportu paslaugas, paraiškos yra tiesiog atmetamos. Tokie sprendimai yra grindžiami tuo, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūra yra nepakankama sutalpinti kelių skirtingų vežėjų traukinius. Palyginimui, paminėtina, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikia po kelias dešimtis ir net kelis šimtus skirtingų geležinkelių transporto paslaugų tiekėjų.
Šiuo atžvilgiu aktualu, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri yra atsakinga už geležinkelių transporto rinkos Lietuvoje priežiūrą, atliko tyrimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų, susijusių su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad naujasis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas netinkamai įgyvendina savo funkcijas ir net vykdo teisės aktų pažeidimus, susijusius su AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjų protegavimu. Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad AB „LTG Infra“ neteisėtai leido AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjams keisti jiems paskirtų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų išvykimo ir atvykimo laikus ir net pačius maršrutus, taip pat vykdyti važiavimus, kurie net nenurodyti traukinių judėjimo grafike.
Tai reiškia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, veikiantis vienoje grupėje su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjais, sudarė šiems vežėjams sąlygas nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir vykdė veiksmus, tiesiogiai ribojančius kitus rinkos dalyvius.
Pažymėtina, kad geležinkelio įmonės, siekiančios pradėti vykdyti krovinių ar keleivių vežimo paslaugas, teikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui paraiškas, kuriose nurodo konkrečius traukinių maršrutus, jų išvykimo ir atvykimo laikus ir kitą būtiną informaciją.
Būtent remdamasis šia esmine infromacija viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro traukinių judėjimo grafiką. Keliems pareiškėjams pateikus paraiškas, kuriose nurodytų traukinių maršrutai ar keliavimo laikai sutampa, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tenka spręsti klausimą, kurio iš pareiškėjų paraišką tenkinti, o kurią atmesti. Kaip minėta, kasmet išimtinai yra tenkinamos tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjų paraiškos.
Šiame kontekste yra itin svarbūs Ryšių reguliavimo tarnybos tyrimo rezultatai, rodantys, kad valdytojas leidžia AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams nesilaikyti traukinių judėjimo grafiko ir net vykdyti papildomus, grafike nepažymėtus, važiavimus, kai, tuo tarpu, kiti vežėjai į rinką neįleidžiami neva dėl nepakankamų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų kiekio.
Šiame kontekste yra itin svarbūs Ryšių reguliavimo tarnybos tyrimo rezultatai.
Taip pat reikia pažymėti, ką savo tyrime akcentavo Ryšių reguliavimo tarnyba, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas AB „LTG Infra“ nenoriai dalinosi tyrimui būtina informacija, dalies informacijos išvis nepateikė, ko pasekoje Ryšių reguliavimo tarnyba negalėjo įvertinti visų AB „LTG Infra“ pažeidimų ir jų masto. Tai rodo, kad vis dar nėra išspręsta AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaip „valstybės valstybėje“ problema, kadangi valdytojas leidžia sau nepaklusti tyrimą atliekančios institucijos reikalavimams.
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos aplinkybės rodo, kad Lietuva dar nėra išsprendusi geležinkelių transporto sektoriaus problemų, o jų nesprendžiant, akivaizdu, kad šios tik gilės. Vertintina, kad nedelsiant yra būtina spręsti klausimą, ar teisingai Lietuva pasirinko, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas perdavusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinei įmonei, kuri yra suinteresuota priimti sprendimus, palankius AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės krovinių ir keleivių vežimo veiklas vykdantiems vežėjams.
Lietuva dar nėra išsprendusi geležinkelių transporto sektoriaus problemų, o jų nesprendžiant, akivaizdu, kad šios tik gilės.
Vertintina, kad tokių problemų būtų galima išvengti, sprendimus dėl teisės naudotis geležinkeliais patikėjus visiškai nepriklausomai institucijai Lietuvoje, pvz., Lietuvos transporto saugos administracijai. Šiuo atžvilgiu, taip pat reikia pažymėti, kad geležinkelių transporto sektoriaus problemų sprendimo nereikėtų atidėti į šalį, kadangi vangus problemų sprendimas gali lemti Europos Komisijos įsikišimą ir net baudas Lietuvai už netinkamą Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą.
Vilius Nikitinas yra advokatas, „Nikitinas Legal“ įkūrėjas.
